Trenchtown yra ne tik vietovė, bet ir simbolis. Tai skurdus, bet gyvybingas Kingstono (Jamaika) rajonas, kuriame užaugo Bobas Marley ir daugelis kitų reggae legendų.
Dainoje "No Woman No Cry" Bobas Marley prisimena savo jaunystę Trenchtowne, sėdėdamas vyriausybės kieme ir stebėdamas aplinkinius. Šis žodis įkūnija jo šaknis, bendruomenę ir patirtis, kurios formavo jo muziką ir pasaulėžiūrą.
Ši Jamaikos regio dainiaus Bob Marley daina skamba kaip šiltas paguodos pokalbis su artimu žmogumi. Dainos frazė „No, woman, no cry“ dažnai klaidingai suprantama kaip „nėra moters – nėra ašarų“, bet Jamaikos kreolų kalba tai reiškia visai ką kita: „Ne, moterie, neverk“ („No, woman, don't cry“). Bobas ramina verkiantį žmogų, dainuodamas „dry your tears I say“ (sakau, nusišluostyk ašaras), ir mintimis nuklysta į savo praeitį Kingstono skurdžiame rajone – „In the government yard in Trenchtown“ (Vyriausybiniame kieme Trenčtaune). Ten tekdavo matyti visko: veidmainius, susimaišiusius su gerais žmonėmis, prarastus ir esamus draugus.
Nuostabu, kaip paprastai dainoje aprašoma buitis tampa vilties šaltiniu. Prisimenama, kaip draugas Džordžis kūrena laužą iš kietmedžio rąstų („Georgie would make the fire light / Logwood burnin' through the nights“) ir kartu verda kukurūzų košę („cornmeal porridge“). Dainos herojus neturi pinigų prabangai – „My feet is my only carriage“ (mano kojos yra mano vienintelė karieta) – todėl jam belieka eiti pirmyn pėsčiomis. Nors tenka išvykti, jis palieka pažadą: „Everything's gonna be alright“ (viskas bus gerai).