Trenchtown yra ne tik vietovė, bet ir simbolis. Tai skurdus, bet gyvybingas Kingstono (Jamaika) rajonas, kuriame užaugo Bobas Marley ir daugelis kitų reggae legendų.
Dainoje "No Woman No Cry" Bobas Marley prisimena savo jaunystę Trenchtowne, sėdėdamas vyriausybės kieme ir stebėdamas aplinkinius. Šis žodis įkūnija jo šaknis, bendruomenę ir patirtis, kurios formavo jo muziką ir pasaulėžiūrą.
Nors dainos pavadinimas gali skambėti liūdnai, Bob Marley „No Woman No Cry“ iš tiesų yra paguodos ir vilties kupinas kūrinys. Fraze „No, woman, no cry“ jamaikietišku dialektu reiškia „Moterie, neverk“. Tai švelnus prašymas nustoti lieti ašaras ir prisiminti kartu praleistą laiką.
Dainininkas nukelia mus į savo praeitį Trenčtauno rajone, Jamaikoje, kur jis su mylima moterimi sėdėdavo vargingame „vyriausybės kieme“. Ten jie stebėdavo „veidmainius“, bendraujančius su gerais žmonėmis, ir prisimindavo draugus – tiek tuos, kuriuos turėjo, tiek tuos, kuriuos prarado. Tai daina apie tai, kaip svarbu nepamiršti savo praeities, net žvelgiant į „šviesią ateitį“.
Antroje dainos dalyje prisiminimai tampa dar ryškesni: draugas Džordžis kuria laužą, naktimis dega mediena, o jie kartu verda ir dalijasi kukurūzų koše. Šios detalės piešia bendruomeniškumo ir džiaugsmo vaizdą net ir skurdžiomis sąlygomis. Nors dainininkas pripažįsta sunkumus sakydamas „Mano kojos – vienintelis mano vežimas“, jis žada, kad viskas bus gerai. Tai optimistiškas pažadas, kad net ir išsiskyrus, ateitis bus šviesi.