Babayım pažodžiui reiškia „aš esu tėvas“, tačiau dainoje tai yra slengas, reiškiantis „aš čia vadas“ arba „aš esu bosas“. Šis žodis įsimintinas dėl žaismingo atsakymo į klausimą „Mesleğin ne?“ („Kokia tavo profesija?“) ir pasikartojančio pasididžiavimo savimi.
„BABA“ yra pasitikėjimo savimi kupinas pareiškimas: pasakotojas elgiasi taip, lyg jau būtų laimėjęs, net nespėjęs rimtai varžytis. „Babayım“ [Aš esu tėvas / bosas] ir „Abilerin bana diyo' ‘Baba’“ [Tavo vyresnieji vaikinai mane vadina „Baba“] čia reiškia ne tikrą tėvą, o pagarbos ir autoriteto pravardę. Žodis abi turkiškai reiškia „vyresnis brolis“ arba kreipinį į vyresnį vaikiną, todėl pasakotojas net juos pastato žemiau savęs. Jis šaiposi iš varžovų: „Sizin boşa bütün çaba“ [Visos jūsų pastangos veltui]. Dar smagiau, kad įprastą posakį „Her gecenin sabahı var“ [Kiekviena naktis turi rytą] jis apsuka prieš kitą žmogų: „Olmiy'cak senin gecen sabah“ [Tavo nakčiai ryto nebus]. Tai skamba kaip labai tiesus, beveik teatrališkas grasinimas laimėti.
Pasakotojas kalba arogantiškai, bet su sąmoningu humoru. „Fark etmeden herkesi yenmişim“ [Pasirodo, visus nugalėjau pats to nesuprasdamas] yra perdėtas pasigyrimas, o „Pardon, tanışıyo' muyduk biz?“ [Atsiprašau, ar mes pažįstami?] tyčia atstumia tuos, kurie bando priartėti. Eilutėje „Kafam kırık, bunu biliyorum“ [Man galvoje ne viskas gerai, aš tai žinau] jis pripažįsta savo chaotišką būseną, tačiau iškart vėl perima kontrolę: „Tehdit yok, haber veriyorum“ [Čia ne grasinimas, aš tiesiog pranešu]. Kartojamas priedainis „Baba“ tampa jo pravarde ir pagrindiniu šūkiniu: kiti stengiasi jį aplenkti, bet jis jau kalba taip, lyg lenktynės būtų pasibaigusios.