Boso reiškia „basas“ arba „basomis“. Tai paprastas, bet galingas žodis, kuris dainai suteikia gilumo ir simbolizmo.
Šioje dainoje „boso“ yra pagrindinis motyvas, simbolizuojantis grįžimą prie paprastumo ir atsisakymą materialinių dalykų. Dainininkas dainuoja apie tai, kaip paliks visus savo daiktus ir eis basas, kas reiškia laisvę ir nuolankumą. Tai gražus ir įsimintinas žodis, kuris puikiai atspindi dainos esmę.
Zakopower dainoje „Boso“ seni, nenaudojami daiktai gauna beveik žmogišką balsą: „Nieużyty frak, dziurawy płaszcz, znoszony but“ [Nedėvimas frakas, skylėtas paltas, nudėvėtas batas]. Jie palikti kampe, nebemadingi, bet vis dar „apie kažką svajoja“ ir nori būti madingi, kol tyliai sunyks. Tarp šių daiktų laukia ir pamestas skėtis, kuris, rodos, pasiruošęs lietui, o laikrodis nežino, kaip gyventi be žmogaus rankų. Man patinka ši keista, šiek tiek juokinga daiktų minia: kiekvienas daiktas nori būti paimtas į „kitą pusę“.
Tačiau priedainis viską apverčia paprastai ir labai tiesiai. Kai Dievas pašauks, dainos žmogus atsisveikins su visais daiktais ir eis basas: „Pójdę boso“ [Eisiu basas]. Uždarius duris už jo, jis nieko nepasiims: „Nie zabiorę nic“ [Nieko nepasiimsiu]. Todėl daina kalba apie galutinį atsiskyrimą nuo drabužių, daiktų ir viso to, kas buvo sukaupta. „Boso“ čia reiškia ne tik be batų, bet ir be jokio bagažo, kai į paskutinę kelionę žmogus išeina tuščiomis rankomis.