ПОМНИ (POMNI) Lyrics in Lithuanian by Xolidayboy
Подснежниками [podsnezhnikami] reiškia „snieguolėmis“ – ankstyvomis pavasario gėlėmis, kurios dažnai prasiskverbia pro sniegą. Dainoje ši poetiška ir neįprasta metafora perteikia dramatišką vaizdą: kūną uždengia snieguolės, todėl meilės istorijoje susipina grožis, trapumas ir mirties nuojauta.
Šioje dainoje meilė pasirodo kaip susitikimas, kuris ištraukia žmogų iš visiškos tuštumos. Pasakotojas prisimena pirmą šokį, gėles ant stogo ir žmogų, pas kurį jis vis dar nori grįžti: „Помни, ты напомни“ [Prisimink, tu primink]. Jis prašo priminti, kaip ji „из пустоты меня ты позвала“ [iškvietė mane iš tuštumos] ir „убитый мир мой вновь ты собрала“ [iš naujo surinko mano sugriuvusį pasaulį]. Žodis „собрала“ čia reiškia ne tiesiog surinkti daiktus, o padėti žmogui vėl susidėlioti save ir savo gyvenimą.
Aplink šį prisiminimą tvyro naktinė, truputį pašėlusi scena. Jie turėtų išeiti, nes „нам говорили закругляться“ [mums sakė baigti, jau skirstytis], o vieta seniai uždaryta, tačiau „мы так и не сможем друг от друга оторваться“ [mes vis tiek nesugebėsime atsiplėšti vienas nuo kito]. „Мне до дома километров пропасть“ [iki namų man yra kilometrų bedugnė] yra tyčia perdėtas vaizdas: kelias namo jam atrodo nepaprastai tolimas. O eilutė „Я искушение, ты спасение“ [aš esu pagunda, tu esi išgelbėjimas] trumpai parodo jų priešingas roles. Pabaigoje prašymas tampa beveik desperatiškas: „Ты душу забрала!“ [Tu pasiėmei mano sielą!]
