Divague kilęs iš veiksmažodžio divaguer, reiškiančio „klajoti“, „klaidžioti“ arba „nukrypti nuo temos“. Tai žodis, kuris sukuria judėjimo ir laisvės, bet kartu ir tam tikro pasimetimo įspūdį.
Šioje dainoje žodis divague naudojamas apibūdinti mintis ir sielą, kurios klajoja ir pasiklysta meilės jausmuose. Pavyzdžiui, „Dans mon esprit tout divague“ (Mano mintyse viskas klajoja) ir „Je ne veux que ton âme divagant sur ma peau“ (Trokštu tik tavo sielos, klajojančios ant mano odos). Tai suteikia dainai poetiškumo ir gilumo, atspindint meilės svaigulį.
Pasinerkime į „Amour Plastique“ – dainą, kuri puikiai tinka, kai norisi tiesiog pasileisti plaukus ir šokti! Ši daina – tai tarsi meilės prisipažinimas, bet su šiokiu tokiu nerimu. Dainos žodžiai „Dans mon esprit tout divague / Je me perds dans tes yeux / Je me noie dans la vague / De ton regard amoureux“ (Mano mintyse viskas klajoja / Pasimetu tavo akyse / Skęstu tavo meilio žvilgsnio bangoje) puikiai apibūdina tą jausmą, kai esi visiškai apsvaigęs nuo kito žmogaus. Tai tarsi plūduriavimas meilės vandenyne, kurio bangos tave neša nežinia kur.
Tačiau daina turi ir tamsesnę pusę. Naktį, kai viskas nurimsta, dainos herojus prisipažįsta, kad jam sunku: „Et la nuit je pleure des larmes qui coulent le long de mes joues / Je ne pense à toi que quand le jour sombre, que s'abattent sur moi / Mes tristes démons dans l'abîme sans fond“ (Ir naktį aš verkiu ašaromis, kurios rieda mano skruostais / Aš galvoju apie tave tik tada, kai diena temsta, kai ant manęs užgriūva / Mano liūdni demonai bedugnėje). Tai rodo, kad net ir didelėje meilėje gali būti vienatvės ir liūdesio akimirkų. Bet net ir tada, kai viskas atrodo niūru, yra viltis ir noras, kad meilė tęstųsi: „Aime-moi jusqu'à ce que les roses fanent / Que nos âmes sombrent dans les limbes profondes“ (Mylėk mane, kol nuvys rožės / Kol mūsų sielos nugrims į gilias gelmes). Tai gražus ir šiek tiek dramatiškas prašymas mylėti amžinai.