Sorte reiškia „sėkmė“ arba „likimas“. Tai paprastas, bet galingas žodis, kuris dainoje įgauna ypatingą prasmę.
Vanessa da Mata dainuoja „Que sorte a nossa hein“ (Kokia mūsų sėkmė, ar ne?), pabrėždama, kad jų susitikimas ir meilė yra ne atsitiktinumas, o didžiulė sėkmė. Šis žodis puikiai atspindi dainos temą – dėkingumą už meilę ir bendrą gyvenimą.
Tikras palengvėjimas, ar ne? Brazilų dainininkė Vanessa da Mata dainoje „Ainda Bem“ nesuka aplinkui: ji tiesiog džiaugiasi, kad jos žmogus yra šalia. Frazė „Ainda bem“ lietuviškai reiškia „laimei“ arba „kaip gerai“, ir autorė ją kartoja su didžiuliu dėkingumu. Ji tiesiai šviesiai klausia savęs: „Porque se não / Como seria essa vida / Sei lá, sei lá“ („Nes jei ne, koks būtų šis gyvenimas? Kas žino, kas žino“). Šaltomis dienomis jie tiesiog apsikabina, o gautos gėlės jai tampa realiu įrodymu, kad jie vienas kitu rūpinasi: „As flores que me manda são fato / Do nosso cuidado e entrega“ („Gėlės, kurias man siunti, yra mūsų rūpesčio ir atsidavimo faktas“). Nėra jokių mįslių ar dramų – tik šiltas komfortas.
Labiausiai man patinka, kaip ji kalba apie paprastą sėkmę. Šiame milžiniškame pasaulyje, tarp begalės žmonių ir šimtmečių, jie kažkaip sugebėjo susitikti. Ji net nusistebi: „Que sorte a nossa hein“ („Kokia mūsų laimė, a?“). Tas portugališkas žodelis „hein“ gale skamba visiškai buitiškai ir gyvai, lyg ji kalbėtųsi su tavimi virtuvėje geriant kavą. Be šio ryšio jos kūnas jaustųsi tik atsitiktinė dalelė („Meu corpo sem o seu uma parte / Seria o acaso e não sorte“ – „Mano kūnas be tavojo, tik dalis, būtų atsitiktinumas, o ne sėkmė“). Paprasta, šilta daina apie tai, kaip gera nebūti vienam.