S'acharner reiškia „užsispyręs“, „atkakliai siekti“ arba „įnirtingai pulti“. Tai stiprus veiksmažodis, apibūdinantis intensyvų ir dažnai negatyvų atkaklumą.
Šioje dainoje Slimane dainuoja „Pourquoi s'acharner, tu recommences“ (Kam taip užsispyrusiai kartotis, tu vėl pradedi). Jis naudoja šį žodį, norėdamas išreikšti nusivylimą dėl pasikartojančio skausmo ar sunkumų, kurie vėl ir vėl grįžta, nepaisant pastangų juos įveikti. Tai suteikia dainai gilumo ir emocinio krūvio.
„Dernière Danse“ („Paskutinis šokis“) – prancūzų atlikėjo Slimane daina apie žmogų, kuris po kito žmogaus nebuvimo blaškosi tarp skausmo ir noro pabėgti. Jis vaikšto vienas metro, jaučiasi nereikšmingas ir prisipažįsta: „Sans lui, je suis un peu paro“ [Be jo esu truputį paranojiškas]. Žodis paro čia yra šnekamasis sutrumpinimas nuo paranoïaque, tad eilutė skamba labai kasdieniškai ir tiesiai. „Une dernière danse“ [Paskutinis šokis] tampa bandymu bent trumpam pamiršti didžiulį liūdesį ir pradėti viską iš naujo.
Dainos vaizdai nuolat juda: pasakotojas šoka su vėju ir lietumi, bėga per triukšmą, o „dans tout Paris, je m’abandonne“ [visame Paryžiuje aš atsiduodu likimui / paleidžiu save]. Paryžius ir metro čia nėra dekoracija be prasmės, jie tampa erdve, kurioje jis vienas klaidžioja, bijo, vėl pajunta skausmą ir vis tiek bando pakilti: „Je m’envole“ [Aš pakylu / nuskrendu]. Tačiau viltis nėra paprasta. Be mylimo žmogaus gyvenimas jam atrodo kaip „un décor qui brille, vide de sens“ [blizganti dekoracija, tuščia prasmės]. Net saldus šokis su vėju slepia labai aiškų norą išsivaduoti iš kančios, kuri dainos pabaigoje vis dar nepaleidžia.