M’indiffère reiškia „man tampa nebesvarbu“ arba „manęs nebedomina“. Tai įdomi veiksmažodžio indifférer forma, perteikianti emocinį atšalimą: dainos pasakotojas pamažu tampa abejingas savo naujoms meilėms, nes jų daina jam atrodo monotoniška.
Šioje dainoje pasakotojas prašo buvusio mylimo žmogaus prisiminti dainą, kuri kadaise buvo „tavo mėgstamiausia“. Tai „Les feuilles mortes“ („Nukritę lapai“), kurią žodžiais sieja su Prévert’u, o muzika su Kosma. Kaskart, kai pasirodo nukritę lapai, jie grąžina to žmogaus atminimą: „Te rappellent à mon souvenir“ („Primena tave mano atminčiai“). Gražus rudens vaizdas čia tampa gana negailestingu priminimu, nes „les amours mortes / n’en finissent pas de mourir“ („mirę meilės niekaip nesiliauja mirusios“). Atrodo, kad meilė baigėsi, bet prisiminimas vis dar moka ją prikelti.
Pasakotojas prisipažįsta, kad bando atsiduoti kitiems žmonėms, tačiau jų dainos jam atrodo monotoniškos, o abejingumas ateina tik pamažu. Jis klausia: „Peut-on jamais savoir par où commence / et quand finit l’indifférence“ („Ar galima kada nors žinoti, nuo ko prasideda ir kada baigiasi abejingumas?“). Ruduo praeis, ateis žiema, ir galbūt pati Prévert’o daina išblės iš atminties. Paskutinės eilutės kartojamos du kartus, tarsi žmogus mėgintų tuo įtikinti save: „mes amours mortes / en auront fini de mourir“ („mano mirusios meilės pagaliau baigs mirti“).