Cobblestone reiškia 'grindinio akmuo' arba 'akmenimis grįstas kelias'. Tai žodis, kuris sukuria labai konkretų ir vaizdingą įvaizdį.
Šioje dainoje jis naudojamas apibūdinti senas, siauras gatves, kuriomis vaikšto dainos herojus. Tai padeda sukurti melancholišką ir nostalgišką atmosferą, nukeliantį klausytoją į praeities miestų vaizdus, kur tokie keliai buvo įprasti.
Ši daina – tai kelionė į naktinį miestą ir modernios visuomenės sielą. Pasakotojas pasisveikina su tamsa lyg su senu draugu ir apmąsto viziją, kuri jį aplankė miegant. Ši vizija atskleidžia pasaulį, kuriame tūkstančiai žmonių yra kartu, bet iš tiesų – visiškai vieniši. Jie „kalba, bet nepasako“ (talking without speaking) ir „klauso, bet negirdi“ (hearing without listening). Tai gilus apmąstymas apie bendravimo stoką ir susvetimėjimą.
Pasakotojas bando perspėti žmones, sakydamas, kad tyla „auga lyg vėžys“ (silence like a cancer grows), tačiau jo žodžiai lieka neišgirsti. Vietoj to, minia garbina savo pačių sukurtą „neoninį dievą“ (the neon god they made) – ryškų, bet tuščią paviršutiniškumo simbolį. Daina teigia, kad tikroji išmintis, „pranašų žodžiai“ (the words of the prophets), yra parašyta ne ant reklaminių stendų, o ant „metro sienų“ (subway walls) ir šnabždama tyloje, kurią visi ignoruoja.