Vorbeirennt yra sudurtinis veiksmažodis, reiškiantis „prabėgti pro šalį“ arba „pralėkti pro šalį“. Jis perteikia greitą, dažnai nepastebimą judėjimą.
Šioje dainoje Namika naudoja šį žodį, kad apibūdintų, kaip greitai bėga laikas: „Und immer wenn der Tag an mir vorbeirennt“ (Ir visada, kai diena prabėga pro mane). Tai puikiai atspindi dainos temą apie laiko tėkmę ir tai, kas iš tiesų yra svarbu gyvenime.
Namika dainoje „Alles Was Zählt“ [Viskas, kas svarbu] kelia klausimą, kas iš tiesų svarbu gyvenime. Ji dainuoja apie visuomenės spaudimą gyventi pagal tam tikrus standartus: „Man gibt mir 81 Jahre hier / Fünfzig-Stunden-Wochen, Arbeitstier“ [Man duoda 81 metus čia / Penkiasdešimties valandų savaitės, darboholikas]. Ji ironiškai mini statistinius duomenis, tokius kaip „Krieg' 1, 5 Kinder im Schnitt / Und fünfundvierzig-tausend Brutto im Jahr“ [Gaunu 1,5 vaiko vidutiniškai / Ir keturiasdešimt penkis tūkstančius bruto per metus], ir klausia: „Ist das alles, was zählt?“ [Ar tai viskas, kas svarbu?].
Manau, kad Namika puikiai išreiškia tą jausmą, kai supranti, kad skaičiai ir statistika neatspindi tikrosios gyvenimo prasmės. Ji sako: „Mit Zahlen konnt' ich noch nie, yeah“ [Su skaičiais man niekada nesisekė, taip]. Dainoje ji nuolat grįžta prie minties, kad tikri dalykai, kurie jai svarbūs, yra nematuojami: „Ich glaub', alles, was zählt / Das kann man nicht zählen“ [Manau, viskas, kas svarbu / To negalima suskaičiuoti]. Ji ilgisi kito žmogaus, kai diena prabėga pro šalį, ir tai yra tai, kas jai iš tiesų rūpi. Tai labai žmogiška ir artima kiekvienam.