„Махаон“ [makhaon] yra retas ir poetiškas drugelio pavadinimas, lietuviškai vadinamas machaonu arba kregždūniniu drugiu. Dainoje jis simbolizuoja ryškų, laisvės siekiantį padarą, skrendantį link saulės ir saugantis nuo ugnies, todėl žodis įsimena kaip stiprus gamtos ir nepriklausomybės vaizdinys.
Mona ir Гио ПиКа dainoje „Бабочка“ („Drugelis“) meilė skrieja kaip didelis махаон, tai yra kregždūninis drugys: gražus, retas ir lengvai pažeidžiamas. Pasakotoja ragina jį: „Бабочка, лети, крыльями звеня“ [„Drugeli, skrisk, skambėdamas sparnais“], tačiau iškart perspėja „Берегись огня“ [„Saugokis ugnies“]. Drugelis čia veržiasi į saulę ir šilumą, tolyn nuo blogo oro, o pasakotojas nori skristi kartu. Vaizdai tampa beveik žaidybiški: drugelis vadinamas „Дама червей из колоды“ [„Širdžių dama iš kortų kaladės“], o jų santykis yra „mūsų atrakcionas“, kuriame dar laukia nauji epizodai.
Tačiau po vasarišku skrydžiu slypi išsiskyrimo sprendimas. „И я не жду уже тебя“ [„Ir aš tavęs jau nebelaukiu“] skamba kaip aiški riba, o kitas žmogus vis dar lieka „занозою в груди“ [„rakštimi krūtinėje“] ir tyliu balsu atmintyje. Buvusios eilės virto pjese, o drugelis, nutūpęs ant kalno gėlės, tampa jos širdimi. Pabaigoje nėra vietos miglotam laukimui: jie lieka vienas prieš vieną, santykis apibūdinamas kaip „файт и инстинкт“ [„kova ir instinktas“], ir užduodamas tiesus klausimas: viską sudaužyti ar išgelbėti? Jei nėra noro kovoti, reikia paleisti. O paskutinė frazė „Свободы лишь хочу“ [„Noriu tik laisvės“] paaiškina, kodėl drugelis skrenda toliau, net jei kitas žmogus dar norėtų jį sulaikyti.