Dança Da Solidão Lyrics in Lithuanian by Marisa Monte, Paulinho Da Viola
Kamėlija yra gėlė, simbolizuojanti meilę, ilgesį ir grožį. Šis žodis yra įdomus, nes jis nėra kasdienis ir suteikia dainai poetinio gylio.
Dainoje „Dança Da Solidão“ Marisa Monte dainuoja „Camélia ficou viúva“ (Kamėlija tapo našle). Tai sukuria ryškų ir jaudinantį vaizdą, suteikiantį gėlei žmogiškų savybių ir pabrėžiantį vienatvės temą. Tai verčia susimąstyti apie gilesnę prasmę ir dainos emocijas.
Marisos Monte ir Paulinho Da Violos dainoje „Dança Da Solidão“ („Vienatvės šokis“) vienatvė tampa beveik fizine jėga: „Solidão é lava que cobre tudo“ („Vienatvė yra lava, kuri viską uždengia“). Ji palieka kartėlį burnoje, o šypsena čia turi „chumbo“ („švino“) dantis, todėl net šypsotis atrodo sunku. Žodis desilusão reiškia nusivylimą, o priedainyje „Danço eu, dança você / Na dança da solidão“ („Šoku aš, šoki tu / Vienatvės šokyje“) skamba ir liūdnai, ir šiek tiek ironiškai: net būdami vieni, žmonės tarsi šoka tą patį keistą šokį.
Toliau daina trumpai pamini tris moteris: „Camélia ficou viúva“ („Kamelija tapo našle“), „Joana se apaixonou“ („Joana įsimylėjo“), „Maria tentou a morte / Por causa do seu amor“ („Marija bandė nusižudyti / dėl savo meilės“). Tai skirtingi likimai, kuriuos sieja meilė, netektis ir nusivylimas. Pasakotojas prisimena tėvo perspėjimą saugotis, o žvelgdamas į ateitį nepamiršta praeities. Naktį jis braukia pirštais per viola, styginį instrumentą, ir žiūri į pilnatį, tačiau pabaigoje pasirodo vilties vaizdas: „Uma fonte de água pura“ („Gryno vandens šaltinis“). Kas jo atsigers, „não terá mais amargura“ („nebejaučia kartėlio“).
