In Tempo Lyrics in Lithuanian by Marco Mengoni
Naufragio pažodžiui reiškia "laivo sudužimas". Tai galingas ir dramatiškas žodis, kurio kasdien negirdite dainose.
Šioje romantiškoje baladėje Marco Mengoni naudoja jį metaforiškai, apibūdindamas pasiklydimą emocijų jūroje. Jis dainuoja apie "el naufragio de un sentimiento" (jausmo laivo sudužimą), sukuriant ryškų vaizdą, kaip jį visiškai užvaldo meilė ir ilgesys. Šis poetinis vartojimas daro jį tikrai įsimintinu žodžiu.
Marco Mengoni dainoje „In Tempo“ kviečia mus pasinerti į apmąstymus apie gyvenimą, kuris kupinas kontrastų ir netikėtumų. Jis kalba apie tai, kaip gyvename iš žodžių ir tylos, iš „akivaizdžių progų“ („occasioni apparenti“) ir paslėptų jausmų. Dainoje pinasi kasdienės detalės, tokios kaip „seni butai su prislopintomis lempomis“ („lampade soffuse in vecchi appartamenti“) ir „išsimokėtinai pirktos sofos“ („divani presi a rate“), su didesnėmis, egzistencinėmis mintimis apie norą „išeiti kitur“ („voglia di andarsene altrove“) ir „vaikščioti senais keliais su naujais batais“ („camminare vecchie strade con le scarpe nuove“).
Tai daina apie nuolatinį ieškojimą ir pabudimą. Marco dainuoja apie „svajonę, tokią ryškią“ („un sogno così vivido“), kuri ateina jo pažadinti „laiku“ („in tempo“), apie „laisvą kalinį“ („un prigioniero libero“) ir veidą veidrodyje, identišką jam pačiam. Tai tarsi vidinis šauksmas, kuris, deja, neturi balso: „Grido, ma la mia voce non esiste“ [„Šaukiu, bet mano balso nėra“]. Dainos pabaigoje jis kalba apie norą tiesiog išeiti, „be triukšmo“ („senza fare rumore“), „be bilieto“ („senza neanche un biglietto“), tiesiog važiuoti be skubos ir „tyčia pasiklysti“ („apposta perderemo la strada“). Tai nuostabus kvietimas atitrūkti nuo kasdienybės ir leistis į nežinią.
