Nuvole reiškia „debesys“. Tai poetiškas žodis, kuris dainoje įgauna gilesnę prasmę.
Marco Mengoni dainoje „Due Nuvole“ (Du Debesys) šis žodis naudojamas metaforiškai apibūdinti du žmones, kurie, nors ir susitinka, niekada nebuvo „herojai“ ir niekada jais nebus. Vietoj to, jie bus „debesys“ – laisvi, nepastovūs ir galbūt niekada nesusijungiantys, bet vis tiek egzistuojantys tame pačiame danguje. Tai sukuria melancholišką, bet gražų įvaizdį apie prarastą ryšį ir likimą.
Ši daina pasakoja apie netikėtą susitikimą su buvusiu mylimuoju. Atrodo, kad laikas sustojo: „Com'è strano rincontrarti ancora / A pensarci bene sembra che non sia passata un'ora“ (Kaip keista vėl tave sutikti / Gerai pagalvojus, atrodo, lyg nebūtų praėjusi nė valanda). Dainininkas svarsto, kas liko iš jų praeities, pavyzdžiui, kur dingo jo dovanota gėlė: „Chissà se il fiore che ti ho regalato / È dentro a un libro o è tornato dentro a un prato“ (Kas žino, ar gėlė, kurią tau padovanojau / Yra knygoje, ar grįžo į pievą). Tačiau jis bijo klausti, kaip dabar gyvena jo buvusi meilė, nes bijo išgirsti atsakymą.
Vietoj to, kad būtų didvyriai, kaip dažnai nutinka meilės istorijose, jie pripažįsta, kad jų santykiai buvo kitokie. Jie nebuvo tobuli ar herojiški. Priegiesmis kartoja: „Noi non siamo due eroi / Noi saremo le nuvole“ (Mes nebuvome du herojai / Mes būsime debesys). Ši metafora reiškia, kad jų meilė buvo lengva, nepastovi ir galiausiai išsisklaidė, kaip du debesys danguje. Jie tiesiog plaukė vienas šalia kito kurį laiką, o paskui vėjas juos nunešė į skirtingas puses.