Przerasta reiškia „perauga“ arba „viršija“. Tai žodis, kuris apibūdina situaciją, kai kažkas yra per didelis, per sudėtingas ar per sunkus, kad būtų galima su tuo susidoroti ar suprasti.
Kortezas dainoje dainuoja: „I to co teraz wciąż jeszcze przerasta nas“ (Ir tai, kas dabar mus vis dar perauga). Jis naudoja šį žodį, norėdamas išreikšti, kad tam tikri klausimai ar problemos yra tokios didelės ir sudėtingos, kad dainos herojai dar nėra pasiruošę su jomis susidurti ar jas suprasti. Tai suteikia dainai gylio ir atspindi santykių sudėtingumą.
Kortezo daina „Zostań“ (Pasilik) yra tikrai nuoširdus prašymas pasilikti, kai jautiesi vienišas ir bijai būti vienas. Dainos žodžiai atskleidžia, kad dainininkas jaučiasi taip, lyg niekas kitas jo nepažinotų taip gerai kaip tas žmogus, kurio prašo pasilikti: „Zostań, jak nikt mnie znasz“ (Pasilik, tu mane pažįsti kaip niekas kitas). Jis nori, kad tas žmogus pasiliktų bent iki ryto, tikėdamasis, kad galbūt „zwykły dzień nic nie zmieni w nas“ (įprasta diena nieko nepakeis tarp mūsų).
Man labai patinka, kaip dainoje atvirai kalbama apie tai, kad kartais tiesiog norisi, kad kažkas būtų šalia, net jei negali pasiūlyti visko, ko tas žmogus galėtų norėti. Kortezo žodžiai „Zostań, choć nie stać mnie na to wszystko, co mi możesz dać“ (Pasilik, nors aš negaliu sau leisti visko, ką tu gali man duoti) parodo pažeidžiamumą ir nuoširdumą. Tai nėra daina apie didelę meilę, bent jau ne tiesiogiai, nes jis sako: „nie powiem ci, że to miłość, choć jesteś wszystkim czego w życiu trzeba mi“ (nesakysiu tau, kad tai meilė, nors tu esi viskas, ko man reikia gyvenime). Tai labiau apie buvimą kartu, kantriai, diena po dienos, ir neieškojimą kažko toli, kai viskas, ko reikia, yra čia pat.