Tarkenee yra įdomus ir gana neįprastas veiksmažodis, kilęs iš žodžio tarkea, reiškiančio „pakankamai šilta“ arba „galima ištverti šaltyje“.
Šios dainos kontekste, ypač Suomijoje, kur žiemos gali būti labai šaltos, tarkenee įgauna ironišką ir šmaikščią prasmę. Nors dainos žodžiai kalba apie sunkumus ir niūrią realybę, frazė „kyllä täällä tarkenee“ (čia pakankamai šilta) gali reikšti, kad, nepaisant visko, gyvenimas tęsiasi ir galima ištverti. Tai puikiai atspindi suomišką atsparumą ir gebėjimą rasti pozityvumo net ir sudėtingose situacijose.
„Tarkenee“ reiškia maždaug „čia galima sušilti“ arba „čia ištversime“. JVG dainoje šis sakinys skamba kaip atkaklus atsakymas į niūrią kasdienybę: kampe guli „limanuljaska“ (labai apsileidęs, suglebęs žmogus), nosį riečia sena pica, o kaimynai vėl barasi. Sniego ir slidinėjimo vaizdai susimaišo su vakarėlio nuotrupomis, tačiau pasitraukti nuo trasos neketinama. Eilutė „Mutta beibi kyllä täällä tarkenee“ [bet, mažute, čia tikrai galima sušilti] tampa smagiu priedainio užsispyrimu, nors aplink tamsu, darbų per daug, o veidai bąla, kai reikalai pradeda aiškėti.
Antroje dalyje pasakotojas prisipažįsta esąs toli nuo „freshistä“ [šviežumo, geros formos], bet dar neiškritęs iš žaidimo. Čia daug suomiško šnekamojo žargono: „pleksit“ yra akiniai, „blehat“ taip pat reiškia akinius, o „galsa“ reiškia šaltį. Daina juokingai svyruoja tarp nuovargio, spaudimo ir pasitikėjimo savimi: net jei miegama pro miegus, laikrodis rodo ne tą laiką, o akiniai nuo galvos nenusiima, atsakymas išlieka tas pats: „Kyllä täällä tarkenee“ [čia tikrai ištversime]. Pabaigoje pasigirsta mintis apie mamą ir tėtį, kurie galėtų pamatyti ar išgirsti, kaip viskas klostosi. Tai ne tvarkingas pasakojimas, o pašėlęs nakties, darbo, šalčio ir ambicijų kratinys, kurio smagiausia frazė atkakliai neleidžia pasiduoti.