Sitkeä reiškia „atkaklus“, „ištvermingas“ arba „tvirtas“. Tai žodis, kuris apibūdina nepalaužiamą dvasią ir gebėjimą atlaikyti sunkumus.
Šios dainos pavadinimas yra „Sitkeä Sydän“ (Atkakli Širdis), ir šis žodis puikiai atspindi pagrindinę dainos žinutę apie vidinę stiprybę ir viltį, net ir tamsiausiais momentais. Tai gražus ir įkvepiantis žodis, kuris retai pasitaiko kasdienėje kalboje.
Ši daina, „Sitkeä Sydän“ (Atkakli širdis) yra tikras Juha Tapio švyturys, kuris privers susimąstyti apie gyvenimo tamsą ir šviesą. Įsivaizduokite, pabundate iš sapno, kuriame juokiatės, bet nieko daugiau neprisimenate. Jaučiate, kaip gyvenimas aplink verda: išgirstate moters klausimą „Kumpi meistä tahtoi tämän elämän“ (Kuris iš mūsų norėjo šio gyvenimo?), traukinio garsus, vaiko klausimą mamai apie tėtį danguje. Tai kasdienės akimirkos, kurios priverčia stabtelėti ir pajusti.
Tačiau dainos širdis – tai pasikartojanti frazė: „Sinussa on valo, sinussa on yö. Sinulla on sitkeä sydän joka lyö“ (Tavyje yra šviesa, tavyje yra naktis. Tu turi atkaklią širdį, kuri plaka). Tai priminimas, kad kiekviename iš mūsų yra ir šviesos, ir tamsos, bet svarbiausia – atkakli širdis, kuri „Väsymättä kipinöitä tuuleen, Valaisemaan tietä pimeää“ (Nepavargdama meta kibirkštis į vėją, Apšviesdama tamsų kelią). Net kai aplink siaučia audra, o „Sade tuli tulvana yli pysäkin“ (Lietus užliejo stotelę), tu esi stebuklas, turintis gebėjimą kvėpuoti ir nešti šviesą. Tai daina apie vidinę stiprybę ir viltį, kuri niekada neblėsta.