„Tramonti“ reiškia „saulėlydžiai“. Tai žodis, kuris sukelia ramybės ir grožio jausmą, dažnai siejamas su dienos pabaiga ir apmąstymais.
Šioje dainoje Elisa naudoja „tramonti“ kaip metaforą, apibūdinančią ne tik fizinius saulėlydžius, bet ir vidinius apmąstymus, pokyčius ir naujų dienų viltį. Ji dainuoja apie „tramonti della mia terra“ (mano žemės saulėlydžius), suteikdama žodžiui gilesnę, asmeninę prasmę, susijusią su jos patirtimis ir emocijomis.
Elisa dainoje „Luce (Tramonti A Nord Est)“ atveria širdį be jokių kaukių ar gynybinių sienų. Ji tiesiai šviesiai dainuoja: „Non ho difese ma / Ho scelto di essere libera“ („Neturiu apsaugos, bet pasirinkau būti laisva“) ir reikalauja grynos tiesos iš kito žmogaus. Dainininkė prašo intymaus ryšio, sulygindama jį su gamtos jėgomis: „Parlami, come il vento fra gli alberi“ („Kalbėk su manimi kaip vėjas tarp medžių“). Ji nebijo pripažinti savo pažeidžiamumo sakydama „So che ho bisogno di te / Non ho mai saputo fingere“ („Žinau, kad man tavęs reikia / Niekada nemokėjau apsimetinėti“).
Gražiausia dainos mintis slypi priedainyje, kur ašaros virsta šviesa: „Siamo nella stessa lacrima, come un sole e una stella / Luce che cade dagli occhi, sui tramonti della mia terra“ („Esame tame pačiame ašaros laše, kaip saulė ir žvaigždė / Šviesa, krintanti iš akių ant mano krašto saulėlydžių“). Net kai jaučiamas skausmas, saulė ir mėnulis jai nuolat primena mylimą žmogų. Dainos pabaigoje nuskambantis reikalavimas „Ascoltami“ („Klausykis manęs“) netikėtai virsta į „Ascoltati“ („Klausykis savęs“) – tai trumpas, bet taiklus priminimas, kad norint suprasti kitą, pirmiausia reikia išgirsti save.