Pustkowiu reiškia 'dykvietėje' arba 'tyruose'. Tai žodis, apibūdinantis apleistą, tuščią ir dažnai niūrią vietą.
Šioje dainoje Dawid Podsiadło naudoja jį, kad sukurtų izoliacijos ir beviltiškumo atmosferą. Eilutėje „Na tym pustkowiu mieszka śmierć“ (Šioje dykvietėje gyvena mirtis) jis pabrėžia vietos atšiaurumą ir joje tvyrančią grėsmę, puikiai perteikdamas dainos melancholiją ir egzistencinį nerimą.
„Nieznajomy“ reiškia „Nepažįstamasis“. Dawidas Podsiadło, atlikėjas iš Lenkijos, čia kalbasi su žmogumi, kurio net nepažįsta: „Witaj, nieznajomy“ [Sveikas, nepažįstamasis]. Tačiau šis tylus adresatas atrodo beveik kaip būsimas jo paties veidas. Pasakotojas klausia, ar dar spės grįžti, nors „drogi dawno już zasypał czas“ [keliai jau seniai palaidoti laiko]. Už lango tvyro tyla prieš audrą, pilkuma virsta juoduma, o tuščioje vietoje, pasak jo, gyvena mirtis. Dėl to klausimas „Czy to tylko część mojego snu?“ [Ar tai tik mano sapno dalis?] skamba labai tikrai, net jei visa scena primena košmarą.
Vėliau aplinka ima griūti tiesiogine prasme: sienos griūva, langai skyla, o jis lekia žemyn per savo praeities klaidas. Jis mato nusivylusius veidus, pripažįsta melavęs daugiau, nei norėtų, ir klausia, kaip kas nors apskritai galėjo juo pasitikėti. Tai daina apie kaltę, nepasitikėjimą savimi ir vienatvę, kurią sustiprina minia: „Wśród tłumu ludzi odbijam się od dna“ [Tarp minios žmonių atsispiriu nuo dugno]. Pabaigoje jis atsisveikina su nepažįstamuoju ir sako: „Już nie chcę twoich rad“ [Daugiau nenoriu tavo patarimų]. Tai gana kandus posūkis: žmogus visą dainą prašo atsakymo, o galiausiai pats atstumia tą, į kurį kreipėsi.