Juleljus tiesiogiai verčiama kaip "kalėdinės šviesos" arba "kalėdinės žvakės". Tai yra sudurtinis žodis, jungiantis "jul" (Kalėdos) ir "ljus" (šviesa/žvakė).
Šis žodis yra labai tinkamas, nes jis iškart nukelia į Kalėdų atmosferą ir yra esminis šios dainos elementas. Jis sukuria šilumos ir jaukumo jausmą, kviesdamas mokytis dainos, kuri yra neatsiejama nuo švedų Kalėdų tradicijų.
Ši švedų atlikėjos Carola daina yra šviesi Kalėdų giesmė apie viltį, kuri pasiekia net tamsiausius kampelius. Pirmose eilutėse sakoma: „Nu tändas tusen juleljus“ [Dabar uždegama tūkstantis Kalėdų žvakių]. Žvakių šviesa sklinda per tamsią žemę, o danguje spindi dar tūkstančiai šviesų. Kalėdos čia atrodo lyg žinia, keliaujanti per miestus ir kaimus: „Att född är Herren Jesus Krist“ [Gimė Viešpats Jėzus Kristus]. Taip daina tiesiai įvardija krikščionišką Kalėdų prasmę: Jėzus vadinamas žmonių gelbėtoju ir Dievu.
Gražiausias prašymas skirtas Betliejaus žvaigždei: „Du stjärna över Betlehem“ [Tu, žvaigžde virš Betliejaus]. Ji kviečiama skleisti švelnią šviesą į kiekvienus namus, ypač į „varje hjärta armt och mörkt“ [kiekvieną varganą ir tamsią širdį]. Dainos pabaigoje prašoma vieno šviesos spindulio, kuriame būtų Dievo meilė, ramybė ir viltis. Tai paprastas, šiltas vaizdas: per palaimintą Kalėdų laiką maža šviesa turi pasiekti kiekvieną žmogų.