Žodis "encostas" kilęs iš veiksmažodžio "encostar", kuris reiškia "atsiremti", "prisiglausti" arba "paliesti". Tai intymus ir švelnus veiksmas, puikiai tinkantis romantiškai dainai.
Dainoje šis žodis naudojamas apibūdinti akimirką, kai mylimasis prisiglaudžia prie dainininko krūtinės, sustabdydamas laiką ir sukeldamas stiprias emocijas. Tai sukuria labai gyvą ir jausmingą vaizdą.
„A Nossa Dança“ reiškia „Mūsų šokis“. Tai labai šiltas meilės prisipažinimas, kuriame du žmonės pagaliau randa vienas kitą. Dainos pasakotojas prisimena, kad iki susitikimo abejojo, bet dabar gali pasakyti: „Que enfim eu te encontrei“ [Kad pagaliau tave radau]. Kai mylimoji prisiglaudžia prie jo krūtinės, „o tempo para nesse instante“ [laikas tą akimirką sustoja]. Jų šokis tampa artumo ženklu: jis nori šokti prisiglaudęs, o jos šypsenoje mato begalybę. Net kasdienybė pasidaro lengvesnė: „Tudo fica mais fácil, tudo fica mais lindo“ [Viskas tampa lengviau, viskas tampa gražiau].
Dainoje yra ir žaismingų, ir labai rimtų vestuviškų vaizdų. Druska bei ryžiai, barstomi ant žemės ir į orą, skamba kaip palaiminimas ir noras apsaugoti poros tikėjimą meile: „Não vamos deixar que acabem com a nossa fé no amor“ [Neleisime, kad kas nors sunaikintų mūsų tikėjimą meile]. Tada prasideda tiesus prašymas: „Cuida de mim“ [Rūpinkis manimi], „I just need you in my life“ [Man tiesiog reikia tavęs mano gyvenime] ir „Solo quiero un beso“ [Aš tik noriu bučinio]. Calema, atlikėjai iš San Tomė ir Prinsipės bei Portugalijos, meilę čia išreiškia keliomis kalbomis, tačiau mintis išlieka paprasta: mylimasis nori būti šalia, pažada atsakyti į kvietimą ir prašo Dievo suteikti jiems jėgų likti kartu iki galo.