Заповедная Песня (Zapovednaya Pesnya) Lyrics in Lithuanian by Борис Гребенщиков (Boris Grebenshchikov)
Лицедей reiškia „aktorius“, bet turi senovišką, netgi šiek tiek neigiamą atspalvį, reiškiantį apsimetėlį ar veidmainį. Tai nėra kasdienis žodis, todėl jis išsiskiria.
Šioje dainoje Borisas Grebenščikovas dainuoja: „И никто мне не скажет, что я лицедей“ (Ir niekas man nepasakys, kad aš esu aktorius/apsimetėlis). Jis nori pabrėžti savo autentiškumą ir laisvę nuo visuomenės normų, atsisakydamas vaidinti kažkieno kito vaidmenį. Tai puikiai atspindi dainos laisvės ir savęs paieškos temą.
Šioje dainoje Borisas Grebenščikovas sukuria keistą, juokingą ir labai laisvą svajonę apie pabėgimą nuo įprasto proto. Pasakotojas prašo gamtos „Отчини мне, природа, стакан молока“ [„Atkimšk man, gamta, stiklinę pieno“], tik tas pienas teka iš paslaptingų žvaigždžių. Tada jis žada „пущу с молотка свой умственный рост“ [„parduoti iš varžytinių savo protinį augimą“]. Posakis „пустить с молотка“ reiškia parduoti aukcione, todėl ši eilutė skamba kaip smagus atsisakymas būti pernelyg protingam ar rimtam.
Toliau vaizduotė visiškai išsilaisvina: kaime pastatoma didelė lova visiems žirgams, o žilabarzdis pasakotojas bėgioja su dūdele. Jis tikisi, kad niekas nepavadins jo „лицедей“ [„apsimetėliu, aktoriumi“]. Net mirtis čia ateina ne su siaubu, o atsigula šalia tylėti ir prašo „ещё“ [„dar“]. Paskutinėje strofoje angelai raginami nekaltinti jo ir „не крутите мне хвост“ [„nesukite man uodegos“], tarsi jis būtų išdykęs gyvūnas. Dainos mastas driekiasi „от Москвы до загадочных звезд“ [„nuo Maskvos iki paslaptingų žvaigždžių“]: nuo konkretaus miesto iki kosminio noro suprasti grožį iki galo.
