Fiammiferi reiškia „degukai“. Tai kasdienis daiktas, tačiau dainos kontekste jis įgauna gilesnę, metaforinę prasmę.
Achille Lauro dainuoja apie „Quei ragazzi a vent'anni che bruciano fiammiferi“ (Tie dvidešimtmečiai vaikinai, kurie degina degtukus). Tai gali simbolizuoti jaunatvišką energiją, neapgalvotus poelgius, greitai prabėgantį laiką ar net savidestrukciją, pabrėžiant jaunystės trapumą ir intensyvumą.
Achille Lauro itališkoje dainoje „Che Sarà“ („Kas bus?“) kalba balsas, kuris jau nebesijaučia dvidešimties, tačiau vis dar nežino, kaip gyventi su baime ir vienatve. Eilutė „No, non ho più vent’anni e so che questa è la vita mia“ („Ne, man jau nebe dvidešimt, ir žinau, kad tai yra mano gyvenimas“) skamba tiesiai, be pagražinimų. Kai baimė priartėja, jis prašo: „Mami, stringimi, non guardare giù“ („Mama, apkabink mane, nežiūrėk žemyn“). O pasikartojantis „Che sarà?“ reiškia „Kas bus?“ arba „Kaip bus?“, lyg klausimas, į kurį niekas neturi atsakymo.
Dainos pasaulyje žmonės yra vieniši, bet vis tiek laikosi vienas kito arba net savęs: „Mi stringo a me come se fossi te“ („Apkabinu save taip, lyg būčiau apkabinęs tave“). Jauni žmonės čia „bruciano fiammiferi“ („degina degtukus“) – tai konkretus, nerūpestingas ir pavojingas dvidešimties metų vaizdas. Dar skaudžiau skamba mintis, kad jie „gimsta čia apačioje“ ir net nežino, kas yra gyvenimas. Vis dėlto pabaigoje atsiranda keistas lengvumas: jie vieną dieną mirs, bet „rideremo un giorno“ („vieną dieną juoksimės“). Tai nėra tvarkingas atsakymas į klausimą „kas bus?“, veikiau atkaklus gūžtelėjimas pečiais: pasaulis gali būti ne ta vieta, kuriai jautiesi priklausantis, bet vis tiek galima apkabinti save ir nusijuokti.