Melanina reiškia natūralų pigmentą, suteikiantį odai, plaukams ir akims spalvą. Dainoje saulė prašoma „praturtinti mano melaniną“, todėl šis žodis poetiškai siejamas su saulės šiluma, šviesa ir įdegiu. Tai įdomus biologinis terminas, retai sutinkamas dainų žodžiuose.
Štai daina, kuri skamba kaip tiesioginis prašymas dangui! Brazilų atlikėjas Vitor Kley čia kalbasi su pačia saule lyg su geru bičiuliu. Jis be jokių užuolankų prašo: „Ô, sol, vê se não esquece e me ilumina“ („O, saule, žiūrėk nepamiršk ir apšviesk mane“) bei juokauja, kad jai reikia praturtinti jo melaniną („vê se enriquece a minha melanina“), nes tik ji sukelia šypseną. Šviesa čia tampa tikra užuovėja – dainininkas tiesiai sako: „O seu brilho é o meu abrigo“ („Tavo švytėjimas yra mano prieglobstis“). Kai saulė šviečia, viskas tampa ramu ir gera, o dainoje nuskambantis palaiminimas „Que assim seja, amém“ („Tebūnie taip, amen“) skamba kaip kasdienė paplūdimio malda.
Tačiau kai saulė pasislepia, pasaulis praranda dėmesį: „toda vez que você sai, o mundo se distrai“ („kaskart, kai tu išeini, pasaulis išsiblaško“). Čia atsiranda linksma ir šiek tiek atsaini frazė: „Quem ficar, ficou, quem foi, vai vai“ (pažodžiui: „Kas liks, tas liko, kas išėjo – tegu eina“). Tai skamba kaip nerūpestingas braziliškas požiūris: tie, kas nori būti šalia, lieka, o kiti tiesiog praeina pro šalį. Svarbiausia – nepamesti vidinės ramybės, todėl Vitor dar kartą maldauja: „Não esquece que eu existo e me faz ficar tranquilo“ („Nepamiršk, kad aš egzistuoju, ir padaryk taip, kad būčiau ramus“).