Ensorcelle kilęs iš veiksmažodžio ensorceler, reiškiančio „užburti“, „užkerėti“ arba „pavergti kerėjimu“.
Šioje dainoje žodis ensorcelle naudojamas apibūdinti, kaip Senos upė, apibūdinama kaip „tokia graži“, užburia dainininkę. Tai suteikia dainai magijos ir romantikos, puikiai atspindinčios Paryžiaus ir Senos žavesį.
Ši prancūzų dainininkės Vanessa Paradis ir Matthieu Chédid daina yra linksmas meilės laiškas Paryžiaus upei Senai ir pačiai muzikos scenai. Dainoje upė personifikuojama: ji išsilieja iš krantų, arba tiesiogine prasme „išlipa iš savo lovos“ – Elle sort de son lit („Ji išlipa iš savo lovos / išsilieja iš krantų“), elgiasi drąsiai ir visus užburia. Autoriai čia smagiai žaidžia prancūziškais žodžiais: upės pavadinimas La Seine skamba lygiai taip pat, kaip žodis la scène („scena“). Todėl dainoje susipina du vaizdai: patvinusi upė, po kuria atsiduria miestas (Paris est sous la Seine – „Paryžius po Sena“), ir pasirodymas scenoje, kai dainininkė Liusilė tampa nepaprasta (Extra Lucile quand tu es sur la scène – „Ypatinga Liusile, kai tu ant scenos“).
Viskas virsta poetišku pasivaikščiojimu ant garsiojo Menų tilto: Sur le Pont des Arts / Mon coeur vacille („Ant Menų tilto mano širdis suvirpa“). Čia dainininkai stebi savo atspindžius vandenyje ir pripažįsta, kad jų ryšys su upe neturi jokio logiško paaiškinimo: Je ne sais pas pourquoi / C'est comme ça, la Seine et moi („Nežinau kodėl, tiesiog taip jau yra – Sena ir aš“). Tai lengva, šilta daina apie tyrą orą virš vandens ir paprastą jausmą, kai tiesiog gera būti Paryžiaus širdyje.