22 Settembre Lyrics in Lithuanian by Ultimo
Žodis squarciagola pažodžiui reiškia „gerklės plyšimas“ ir yra naudojamas apibūdinti garsų, pilną balsą, dažnai susijusį su juoku ar šaukimu.
Šioje dainoje Ultimo dainuoja: „Ho visto gente esclusa ridere a squarciagola“ (Mačiau atstumtuosius juokiantis pilnu balsu). Tai galingas ir vaizdingas žodis, pabrėžiantis džiaugsmo ir atsparumo idėją net ir sunkiais laikais, todėl jis yra įsimintinas ir unikalus.
Ultimo dainoje „22 Settembre“ renkasi priimti gyvenimą tokį, koks jis ateina, užuot viską iš anksto kontroliavęs. Jis sako: „Io la vita la prendo com’è“ [Aš priimu gyvenimą tokį, koks jis yra]. Tai ne ramus pasidavimas, o gana ryžtingas pasirinkimas: geriau laikytis to, kas svarbu, negu lengvai paleisti, ir gyventi dabartyje, net jei pasaulis atrodo kaip nenuspėjamas instinktas. Eilutė „Che il mondo sia un istinto“ [Kad pasaulis būtų instinktas] skamba tarsi mintis, jog ne viskam reikia logiško paaiškinimo.
Dainoje susipina artumo troškimas, abejonės ir noras pradėti iš naujo. Pasakotojas kviečia kitą žmogų prieiti arčiau ir papasakoti paslaptį, bet kartu prisipažįsta: „spero che mi salvi“ [tikiuosi, kad mane išgelbėsi]. Jis prisimena save parke, raginantį parodyti, ko yra vertas, ir primena, kad neišsipildžiusi svajonė nėra priežastis palūžti. Rugsėjo 22-oji tampa konkrečia vieta ir akimirka, į kurią jis nori sugrįžti, nors dabar „devo alzarmi e scendere“ [turiu atsikelti ir išlipti]. Šis vaizdas skamba kaip kelionės sustabdymas: jis atsisako traukinio į tolimą ateitį ir nori išgyventi net „un semplice minuto“ [paprastą minutę]. O pažadas „Cantare in pieno inverno / Per dar la primavera“ [Dainuoti viduržiemyje / Kad padovanočiau pavasarį] parodo jo misiją: per muziką nešti viltį net tada, kai aplinkui šalta.
