Zaunpfahl pažodžiui reiškia „tvoro kuolą“, tačiau posakyje ein Wink mit dem Zaunpfahl tai yra labai aiški, beveik neįmanoma nepastebėti užuomina. Dainoje pasakojama, kad veikėjai ignoravo net akivaizdžius ženklus apie savo vienatvę ir tarpusavio ryšį, todėl šis neįprastas žodis ypač įsimena.
„Unter die Haut“ reiškia „iki pat odos“ arba, natūraliau, „labai giliai paveikti“. Dainoje šis posakis tampa ryšio su kitu žmogumi vaizdu: „Das geht mir unter die Haut / Wie ein warmer Sommerwind“ [Tai prasiskverbia iki pat odos / Kaip šiltas vasaros vėjas]. Pasakotojas iš pradžių netiki, kad nėra vienas. Jis ir kitas žmogus ilgai gyveno taip, lyg vienatvė būtų iš anksto suplanuota, ir ignoravo net labai aiškius ženklus. Smagi, šiek tiek kandžiai skambanti frazė „jeden Wink mit dem Zaunpfahl ignoriert“ [ignoravome kiekvieną ženklą, net tokį aiškų kaip mostas tvoros kuolu] reiškia, kad užuominų buvo daugiau negu gana.
Toliau daina kalba apie „leere Hüllen“ [tuščius apvalkalus], kuriuos žmonės pastato aplink save. Jie užstoja vaizdą į gyvenimą, kurio kadaise troško. Tačiau ryšys pralaužia šią uždarą būseną: „Dass wir verbunden sind“ [Kad mes esame susiję], ir tas jausmas traukia pirmyn, „bis ich zu Hause bin“ [kol grįžtu namo]. „Namai“ čia skamba ne kaip konkretus adresas, o kaip vieta ar būsena, kurioje žmogus pagaliau jaučiasi saugus ir ne vienas. Ypač graži mintis, kad kitas žmogus gali „ohne Worte unsere Lieder singen“ [be žodžių dainuoti mūsų dainas]: kartais bendras supratimas atsiranda anksčiau už paaiškinimus.