Gedoofd reiškia „užgesęs“ arba „užgesinti“. Dainoje frazė „Het is nooit gedoofd“ reiškia „Tai niekada neužgeso“, kalbant apie vis dar gyvus jausmus buvusiam mylimajam.
Tai vaizdingas ir poetiškas žodis, nes jausmai palyginami su liepsna, kuri, nepaisant laiko ir išsiskyrimo, vis dar dega.
Tabithos dainoje „Hallo Met Mij“ („Labas, čia aš“) žmogus po ilgo laiko vėl nori susisiekti su buvusiu mylimuoju. Ji sako: „Ik moest je spreken“ („Turėjau su tavimi pasikalbėti“) ir pripažįsta, kad jausmai vis dar švieži, nors protas jai primena, jog reikėtų judėti pirmyn. Ji negali jo pamiršti ar paleisti, o mintys vis sugrįžta prie jo juoko. Eilutė „Als harten konden spreken“ („Jei širdys galėtų kalbėti“) skamba kaip noras pagaliau išsakyti tai, ko ji iki šiol nepasakė.
Priegiesmyje telefono skambutis tampa drąsiu bandymu sužinoti, ar jis irgi prisimena jų praeitį: „Denk jij soms aan ons terug in de tijd?“ („Ar kartais prisimeni mus praeityje?“). Ji žino, kad jis nuėjo toliau, o pati taip pat pasikeitė, tačiau vis tiek sako: „Toch wil ik geen ander meer“ („Vis dėlto daugiau nenoriu nieko kito“). Labai tiesus, net šiek tiek beviltiškas prisipažinimas. Jos galvoje kyla „Storm in mijn hoofd“ („Audra mano galvoje“), o vidinė kova vėl baigiasi tuo pačiu žmogumi. Daina skamba kaip vienas telefono skambutis, kuriam pagaliau ryžtamasi, nors atsakymas gali ir nepakeisti praeities.