Zazdroszczę reiškia "pavydžiu". Tai yra veiksmažodis, išreiškiantis pavydą, bet dainos kontekste jis vartojamas ne neigiamai, o greičiau kaip ilgesys.
Dainoje dainininkė sako: "Ma siłę by marzyć i tak zazdroszczę jej" (Ji turi jėgų svajoti ir aš jai taip pavydžiu). Tai rodo, kad ji pavydi "tai merginai" (tamta dziewczyna) jos drąsos ir gebėjimo svajoti, norėdama pati atgauti šias savybes. Tai gražus žodis, atskleidžiantis vidinį konfliktą ir troškimą.
Ar kada nors jautėtės taip, lyg turėtumėte kitą savo versiją, kuri yra drąsesnė ir labiau svajojanti? Sylwia Grzeszczak dainoje „Tamta Dziewczyna“ [„Ta mergina“] dainuoja būtent apie tai! Ji kalba apie „tą merginą“, kuri gyvena „kelių minčių atstumu“ jos pačios galvoje, kartais primindama ją pačią, bet turėdama jėgos, kokios mažai kas turi, ir mokėdama garsiai pasakyti „ne“.
Atrodo, kad dainos herojė ilgisi tos savo dalies, kuri „nenori būti tokia pati“, kuri „nežino ribų ir neketina bijoti“, ir kuri „nesustos, kai tu norėsi“. Ji netgi klausia: „Którą z nas chcesz kochać, którą z nas?“ [„Kurią iš mūsų nori mylėti, kurią iš mūsų?“] Tai daina apie vidinę kovą ir norą sugrįžti prie savo svajonių, galbūt prarastų santykiuose. Ji sako: „Tamtą dziewczyną mogę stać się jeszcze raz“ [„Ta mergina galiu tapti dar kartą“]. Argi ne pažįstama situacija?