Idiot reiškia „idiotas“. Tai stiprus ir tiesmukas žodis, kuris dainose pasitaiko ne taip dažnai, kaip kasdieniai žodžiai.
Šioje dainoje dainininkas sako: „Jag kanske är en idiot“ (Galbūt aš esu idiotas). Jis naudoja šį žodį, kad išreikštų savo jausmus po išsiskyrimo, pripažindamas, kad galbūt elgėsi kvailai, bet vis tiek ilgisi buvusiojo. Tai suteikia dainai emocinio gilumo ir atvirumo.
Ši Södra Station daina prasideda beveik kaip pyktis po išsiskyrimo: „Du kan dra härifrån“ [Gali iš čia dingti]. Kalbantysis sako, kad jiedu vis tiek buvo „så fula“ [tokie negražūs / nevykę kartu], o lietus visada smarkiau lyja tam, „den som stannar kvar“ [kuris pasilieka]. Net prisilietimas, kurio anksčiau norėjosi, dabar erzina: „Hatar din hand mot min kind“ [Nekenčiu tavo rankos prie savo skruosto]. Tačiau buvęs mylimasis išėjo, ir virš Stokholmo miesto pakibo „mörkare moln“ [tamsesni debesys]. Miestas čia nėra paslaptingas simbolis: tai tiesiog vieta, kurioje po išėjimo viskas atrodo niūriau.
Smagiausia ir skaudžiausia dainos vieta yra jos prieštaravimas. „Jag kanske är en idiot“ [Gal aš idiotas], bet „vi var så jävla bra ihop“ [mes buvome velniškai gerai kartu]. Švediškas „jävla“ yra grubus, stiprus žodis, panašus į „velniškai“ arba „žiauriai“, todėl sakinys skamba ne romantiškai, o labai tiesiai. Kalbantysis nesupranta, kaip kitas išdrįso išeiti, kai buvo „allt jag ville ha“ [viskas, ko norėjau]. Pabaigoje pyktis apsiverčia: „Älskar din hand mot min kind“ [Myliu tavo ranką prie savo skruosto], nes niekas kitas į jį nežiūrėjo taip, kaip tas žmogus. Todėl pasikartojantis „Jag hatar att jag saknar dig“ [Nekenčiu, kad tavęs ilgiuosi] nėra graži frazė apie lengvą nostalgiją. Tai užsispyręs prisipažinimas, kad galima nekęsti žmogaus išėjimo, ilgėtis jo prisilietimo ir vis tiek manyti, jog kartu buvote nepakartojami.