Atlantis reiškia "Atlantida". Tai legendinė, prarasta sala, minima senovės graikų filosofo Platono raštuose. Ji simbolizuoja kažką didingo, bet pasmerkto žlugti.
Šioje dainoje "Atlantis" naudojama kaip metafora santykiams, kurie, nors ir buvo pastatyti su didele viltimi, yra ant žlugimo ribos. Dainininkas dainuoja: "I can't save us, my Atlantis, we fall" (Negaliu mūsų išgelbėti, mano Atlantida, mes krentame), pabrėždamas beviltiškumą ir neišvengiamą pabaigą.
Šioje britų grupės „Seafret“ dainoje pasakojama apie žlungančius santykius, pasitelkiant galingą prarasto Atlantidos miesto metaforą. Kaip ir legendinė sala, dainos veikėjų sukurta meilė yra pasmerkta nuskęsti. Eilutės, tokios kaip „Mes pastatėme šį miestą ant netvirto pagrindo“ (We built this town on shaky ground), atskleidžia, kad jų ryšys nuo pat pradžių buvo nestabilus.
Atrodo, kad skaudūs žodžiai, kurių nebegalima atsiimti (You can't take back the things you said), tapo lūžio tašku. Dainos kalbėtojas jaučiasi bejėgis ir pripažįsta: „Negaliu mūsų išgelbėti, mano Atlantida, mes žlungame“ (I can't save us, my Atlantis, we fall). Tai daina apie neišvengiamą pabaigą ir skausmą, kai tenka stebėti, kaip griūva tai, ką taip ilgai stengeisi sukurti.