Santiano Lyrics in Lithuanian by Santiano
Lichterloh reiškia „liepsnoja ryškia liepsna“ arba „dega akinančiai“. Tai nėra kasdienis žodis, bet labai vaizdingas ir stiprus.
Šioje dainoje jis naudojamas apibūdinti jūreivio širdį: „Doch mein Seemannsherz brennt lichterloh“ (Bet mano jūreivio širdis dega akinančia liepsna). Tai puikiai perteikia aistrą jūrai ir nuotykiams, kuri dega jo viduje.
„Santiano“ skamba kaip jūreivio atsisveikinimas, kuriame liūdesys nė minutei nesustabdo kelionės. Jis atsisveikina su mylimąja: „Der Abschied fällt schwer, sag mein Mädchen ade“ [Atsisveikinti sunku, sakau, mano mergaite, sudie]. Žodis ade čia yra trumpas, senoviškai skambantis „sudie“. Ašaros sūrios ir gilios kaip jūra, tačiau jo „Seemannsherz“ [jūreivio širdis] dega visa jėga. Priedainio komandos „Leinen los“ [Atleiskite virves, išplaukiame] ir „Volle Fahrt“ [Visa eiga, visu greičiu] skamba taip, lyg laivas jau būtų atkabintas nuo krantinės.
Toliau jūreivis renkasi ne namus ir ne pinigus, o atvirą pasaulį: „Unser Schloss ist die ganze Welt“ [Mūsų pilis yra visas pasaulis], o „Unsere Decke ist das Himmelszelt“ [Mūsų antklodė yra dangaus skliautas]. Laivas plaukia tiesiai ten, kur kviečia jūra, iki vietos, kur mėnulis leidžiasi, o prieš aušrą norima jau būti toli. „Santiano“ kartojamas kaip šūksnis ar kelionės vardas, o „Segel hoch“ [Bures aukštyn] vis iš naujo pakelia dainą į vėją. Tai labai tiesmuka jūreivio laisvės svajonė: skaudus atsisveikinimas lieka krante, o priešakyje laukia vakaro raudonis ir begalinė jūra.
