Huidot yra veiksmažodžio huitoa (mojuoti, gestikuliuoti) antrojo asmens vienaskaitos forma. Tai nėra kasdienis žodis, todėl jis išsiskiria ir patraukia dėmesį.
Dainoje šis žodis apibūdina mylimojo elgesį: "Kun sä huidot säädät, sun outoihin juttuihin juuttuu" (Kai tu mojuoji, reguliuoji, aš įstringu tavo keistuose dalykuose). Jis perteikia gyvybingą, galbūt šiek tiek chaotišką, bet žavingą asmens judesį ir elgesį, kuris patraukia dainininko dėmesį ir priverčia jį pasinerti į mylimojo pasaulį.
Ši daina, „Sä“ (kas reiškia „Tu“), yra tikra odė žmogui, kuris yra tiesiog... nuostabiai keistas ir nuostabus! Dainos žodžiai piešia ryškų paveikslą asmens, kuris gyvena visavertį gyvenimą, nevaržomas jokių taisyklių ar apribojimų. Pavyzdžiui, dainininkas stebisi: „Mietin ootko sä kuullu / Et sä tuijotat liikaa lauseista sensuuri puuttuu“ (Gal tu girdėjai / Kad per daug spoksai, trūksta cenzūros sakiniuose). Tai rodo, kad šis žmogus kalba be jokių filtrų, o tai yra ir žavu, ir galbūt šiek tiek beprotiška!
Man labiausiai patinka, kaip daina pabrėžia, kad šis žmogus įkvepia ir kitus gyventi laisviau. Kai jis juokiasi, „pilvet taivaalta häviää“ (debesys išnyksta iš dangaus), o kai jis nukrenta ir juokiasi sakydamas „Varokaa“ (Saugokitės), dainininkas prisipažįsta: „Silloin myös minä saan elää täysillä kokonaan / Eikä maailmassa oo mitään tyhmiä rajoja“ (Tada ir aš galiu gyventi visiškai / Ir pasaulyje nėra jokių kvailų ribų). Tai nuostabus priminimas, kad kartais mums reikia tokio „išprotėjusio, nuostabaus“ žmogaus, kuris padėtų mums išsilaisvinti ir mėgautis gyvenimu be jokių apribojimų.