L’espoir Lyrics in Lithuanian by Raphaël
Étagère reiškia „lentyną“, ypač knygų lentyną ar stelažą. Dainoje frazė „Tu n’as pas de livre sur ton étagère“ sukuria įsimintiną vaizdą apie žmogų be knygų, galbūt simbolizuojantį nepažintą tapatybę ir gyvenimo patirtį.
Tai įdomus, vaizdingas ir ne kasdien dainose sutinkamas prancūziškas žodis, kurį lengva susieti su konkrečiu dainos įvaizdžiu.
„L’espoir“ („Viltis“) skamba kaip pokalbis tarp dviejų žmonių, kurie atsisako gyventi vien liūdesiu. Vienas jų sako: „Qu'on devrait vivre sans penser à demain“ [kad turėtume gyventi negalvodami apie rytojų] ir primena, kad „on a le droit au bonheur“ [mes turime teisę į laimę]. Šis žmogus atrodo nutolęs nuo įprastų atramų: jo lentynoje nėra knygų, jis nepažįsta nei savo vardo, nei tėvo. Vis dėlto jis dar tiki vieta prie vandenyno, kur „le projet, c’est l’espoir“ [planas yra viltis]. Tai gražiai paprasta mintis: ne didžiulis gyvenimo planas, o pati viltis tampa kryptimi.
Dainos pasakotojas keliauja per „le désert“ [dykumą] ir „le fond de la mer“ [jūros dugną], tačiau nieko gražesnio už kitą žmogų neranda. Kartu jie svajoja atjungti miestus, turėti bent vieną medį ir pasiekti kitą krantą. Paskutinėse eilutėse jie vadinami „deux coeurs solitaires“ [dviem vienišomis širdimis], kurios gyvenimą praleidžia „sous une serre“ [po šiltnamiu] ir tamsoje laukia laimės. Šiltnamis čia skamba ir saugiai, ir šiek tiek liūdnai: du žmonės yra arti, bet vis dar atskirti nuo pasaulio. Daina primena, kad net paskutinė galimybė gali prasidėti nuo mažo dalyko: medžio, vandenyno kranto arba žmogaus, kurį matai kaip gražiausią vietą visame pasaulyje.
