Босою reiškia „basakoj“ arba „nuogomis kojomis“. Tai žodis, kuris sukuria labai vaizdingą ir intymų paveikslą.
Šioje dainoje jis naudojamas apibūdinant mylimąją, kuri pasitinka dainininką „босою ти по росі“ (basakoj po rasą). Tai sukuria romantišką, gamtos artumo ir tyrumo įvaizdį, kuris yra unikalus ir įsimintinas.
Parfeniuk daina „Вітер“ („Vėjas“) – tai tikras jausmų sūkurys! Prisimenate, kaip vaikščiojote su kažkuo vakarais ir jautėtės, kad niekada nesutikote nieko panašaus? Būtent taip prasideda ši daina, kupina nostalgijos ir prisiminimų apie praeitį. Dainos herojus prisimena, kaip jiedu vaikščiojo lyjant lietui, žinodami, kur eina. Jis net svajoja, kaip kada nors pasiims ją su savimi ten, kur ji pasitiks jį basa, pasipuošusi visa savo grožybe.
Tačiau, atrodo, kad šios svajonės subyrėjo. Jis bando su ja susisiekti: „Я тобі пишу не відповідаєш, Я тобі дзвоню не відповідаєш“ (Aš tau rašau – neatsakai, Aš tau skambinu – neatsakai). Kodėl viskas taip? Jos nebėra, ir jo taip pat nebebus. Ji išvedė jį iš proto. „Вітер все поламав“ (Vėjas viską sulaužė) – tik jis žino, kodėl. Nors jis stengiasi pamiršti, užmerkęs akis vis dar prisimena. Ši daina puikiai atspindi tas akimirkas, kai bandai judėti toliau, bet praeitis vis grįžta.