Morgenglanz pažodžiui reiškia „ryto spindesys“ arba „ryto švytėjimas“. Tai poetiškas žodis, apibūdinantis šviesą ir grožį, kurie pasirodo auštant.
Šioje dainoje jis naudojamas apibūdinti gamtos grožį ir gyvybę, kurią įkūnija Gaja (Gäa). „Morgenglanz, von Tau bedeckt“ (Ryto spindesys, padengtas rasa) sukuria vaizdingą ir ramią gamtos pabudimo sceną, pabrėžiančią dainos temą apie Žemės deivės galią ir grožį.
Oonagh, Vokietijos atlikėja, šiame kūrinyje kreipiasi į Gają, Žemę kaip gyvą motinišką būtybę. Dainos pradžioje rytas pasirodo per labai konkrečius vaizdus: „Morgenglanz, von Tau bedeckt“ [ryto spindesys, padengtas rasa], o dienos šviesa slepiasi lapuose. Gaja gyvena „in uns, in Fels und Wald“ [mumyse, uolose ir miške], saugo pasaulį ir suteikia Žemei pavidalą. Ypač gražiai skamba mintis „Du bist in uns, wir sind in dir“ [tu esi mumyse, mes esame tavyje]: žmogus čia nėra atskirtas nuo gamtos, jis priklauso tam pačiam gyvam ratui.
Priedainyje kartojamas vardas „Gäa“ [Gaja], o greta vokiečių kalbos girdėti fantastinės, elfiškos skambesio kalbos eilutės apie ugnį, vandenį, orą, žemę ir gyvybę. Tai sustiprina senovinę maldos nuotaiką. Gaja kviečia klausytis vėjo ir nakties, atsiverti, o jos kvėpavimas „trägt deine Seele hinauf“ [neša tavo sielą aukštyn]. Pabaigoje Žemė turi širdį, kuri plaka mumyse, o gyvenimas juda pagal jos amžiną pulsą. Tai daina apie gamtą ne kaip foną, o kaip gyvą jėgą, kurios kvėpavime ir ritme dalyvaujame patys.