Maria Joana Lyrics in Lithuanian by Nuno Ribeiro, Calema, Mariza
Saudade yra giliai portugalų kultūroje įsišaknijęs žodis, neturintis tikslaus atitikmens lietuvių kalboje. Jis reiškia gilų ilgesį, melancholiją ir nostalgiją dėl kažko ar kažko, kas buvo prarasta, bet vis dar mylima.
Šioje dainoje Nuno Ribeiro nuolat kartoja „saudade“, išreikšdamas stiprų ilgesį mylimajai Mariai Joanai, kuri yra toli. Tai yra esminė dainos emocija ir puikus žodis, norint suprasti portugalų jausmų pasaulį.
Šioje dainoje portugalų atlikėjas Nuno Ribeiro kartu su Calema ir Mariza pasakoja apie vaikiną, kuris iš šiaurės atvyksta tiesiai į sostinę: „Eu vim do norte direto a Lisboa“ (Aš atvažiavau iš šiaurės tiesiai į Lisaboną). Jis bėga paskui svajonę, bet naujame mieste viskas primena paliktus namus ir mylimąją. Net garsusis Porto sumuštinis prarado skonį: „A francesinha já não tem picante“ (Francesinha nebėra aštri). Šis tradicinis, sotus patiekalas su aštriu padažu čia tampa ilgesio matu, nes be mylimosios net maistas nebeturi ugnies.
Vaikinas skęsta ašarose, prašo mamos prižiūrėti jo merginą ir maldauja pačios Marijos sėsti į pirmą pasitaikiusį autobusą: „Apanha o primeiro autocarro / Vem ficar p'ra sempre do meu lado“ (Griebk pirmą autobusą, atvažiuok pas mane visam laikui). Visą kūrinį lydi gilus saudade – tas specifinis portugališkas jausmas, reiškiantis sunkų, širdį spaudžiantį kito žmogaus ar namų ilgesį, nuo kurio, pasak dainos žodžių, išverktos ašaros virsta visa upe.
