Abbandonati reiškia „apleisti“ arba „palikti likimo valiai“. Dainoje frazė restiamo qui abbandonati perteikia jausmą, kad įsimylėjėliai lieka vieni, visiškai atsiriboję nuo pasaulio ir pasinėrę į savo akimirką.
Tai įsimintinas, poetiškas žodis, nes jis gali reikšti ne tik vienatvę, bet ir malonų atsiduodimą meilei bei svajingai nuotaikai.
Minos dainoje „Il Cielo In Una Stanza“ („Dangus kambaryje“) meilė pakeičia pačią erdvę. Kai mylimas žmogus yra šalia, kambarys nebeturi sienų: „Questa stanza non ha più pareti“ [Šis kambarys nebeturi sienų]. Vietoj jų atsiranda „alberi, alberi infiniti“ [begaliniai medžiai], o violetinės lubos išnyksta. Pasakotojas mato dangų virš jų, nors abu vis dar lieka tame pačiame kambaryje. Gražus ir šiek tiek perdėtas vaizdas, bet būtent dėl to jis toks romantiškas.
Jie guli ar būna kartu „come se non ci fosse più niente, più niente al mondo“ [tarsi pasaulyje daugiau nieko, visiškai nieko, nebūtų]. Tada armonika pasakotojui skamba lyg vargonai, virpantys „per te e per me“ [tau ir man], tarsi net paprastas instrumentas pakiltų į begalinį dangų. Dainos italų kalba žodžiai labai tiesūs: artumas ištrina sienas, lubas ir visą likusį pasaulį, palikdamas tik juos abu bei muziką.