Rendeu-se reiškia „pasidavė“ arba „atsidavė“. Tai yra įdomus veiksmažodis, kuris retai pasitaiko dainose.
Šioje dainoje Matias Damasio dainuoja: „O mundo rendeu-se ao nosso sorriso“ (Pasaulis pasidavė mūsų šypsenai). Tai reiškia, kad pasaulis buvo taip sužavėtas ir paveiktas poros meilės ir laimės, kad tiesiog negalėjo atsispirti jų džiaugsmui. Tai puikiai atspindi dainos temą apie beprotišką, bet nuostabią meilę.
Ar kada nors mylėjote taip stipriai, kad aplinkiniams atrodėte visiškai pamišę? Šioje popdalyje Matias Damasio ir Héber Marques dainuoja būtent apie tokį jausmą. Dainius pradeda itin drąsiu pareiškimu: Camões não inventou palavras para exprimir esse momento („Kamoesas nesukūrė žodžių šiai akimirkai išreikšti“). Luisas de Kamoesas yra garsiausias Portugalijos renesanso poetas, portugalų kalbos pasididžiavimas, todėl pasakyti, kad net jo žodyno neužtenka tavo meilei, yra rimtas pareiškimas! Dainos pasaulyje jausmai peržengia realybės ribas: debesys danguje atvaizduoja įsimylėjėlių veidus, angelai ploja, o balsas užkimsta nuo nuolatinio kartojimo te amo („myliu tave“).
Visgi dainos šerdis yra smagus priedainis apie aplinkinių reakciją. Dainininkai vardija, kodėl kiti juos vadina bepročiais: Mas o mundo nos chama loucos / Porque falamos sozinhos na rua („Bet pasaulis mus vadina bepročiais, nes gatvėje kalbamės patys su savimi“). Jie skaičiuoja žvaigždes danguje ir ištatuiruoja mylimojo atvaizdą tiesiai ant širdies. Tai perdėtas, šiltas ir labai atviras jausmų pliūpsnis, kurio pagrindinė žinutė paprasta: tegu visas pasaulis laiko jus kuoktelėjusiais, tiesiog não liga não („nekreipk dėmesio“).