Sunnanvind tiesiogiai verčiamas kaip „pietų vėjas“. Tai poetiškas žodis, retai sutinkamas kasdienėje kalboje, bet dažnai naudojamas dainose, norint sukurti romantišką ar nostalgišką atmosferą.
Šioje dainoje „sunnanvind“ simbolizuoja švelnų, malonų vėją, kuris atneša prisiminimus apie praeitį ir laimingus laikus. Jis sukuria ramybės ir ilgesio jausmą, puikiai atspindintį dainos nuotaiką.
Mares daina „Sunnanvind“ – tai nuostabus prisiminimų ir ilgesio mišinys, nukeliantis mus į praeitį, kurioje meilė žydėjo. Dainos žodžiai piešia ryškų vaizdą: „Du hade sidenband i håret / Ett vilset solsken dansa' på din kind“ [Tu turėjai šilko juostelę plaukuose / Pasiklydusi saulės šviesa šoko ant tavo skruosto]. Tai tarsi akimirka iš praeities, kurioje mylimasis buvo „det vackraste i våren“ [gražiausias pavasarį].
Nors dabar, atrodo, viskas pasikeitė, ir „Vi båda log igenom gråten“ [Mes abu šypsojomės pro ašaras], daina vis tiek spinduliuoja viltimi. Prisiminimai apie „cava, Aperol / Ur våra koppar i berså“ [cavą, Aperolį / Iš mūsų puodelių pavėsinėje] leidžia suprasti, kad „vi var lyckliga / Att vi var lyckligare då“ [mes buvome laimingi / Kad tada buvome laimingesni]. Tačiau pabaigoje skamba nuostabi eilutė: „Att vi blir lyckliga ändå“ [Kad vis tiek būsime laimingi]. Tai tarsi patvirtinimas, kad net ir po visko, laimė vis dar įmanoma.