Dedicaste yra veiksmažodžio dedicar (skirti, dedikuoti) būtojo laiko antrojo asmens vienaskaitos forma. Tai reiškia „tu paskyrei“ arba „tu dedikavai“.
Šioje dainoje Manuelis Turizo dainuoja apie tai, kaip važinėja gatvėmis, kuriose jį pabučiavo, ir klausosi dainų, kurias jam kažkada paskyrė buvusi mergina. Šis žodis yra įdomus, nes jis atskleidžia gilias emocijas ir nostalgiją, susijusią su praeitais santykiais ir muzika, kuri juos lydėjo.
Manuel Turizo, atlikėjas iš Kolumbijos, dainoje „La Bachata“ pasakoja apie žmogų, kuris bando nutraukti ryšį, bet vis dar gyvena prisiminimais. Jis užblokavo buvusią mylimąją „Insta“, tačiau jos istorijas žiūri iš kitos paskyros, o jos numerį ištrynė, nors vis dar moka jį mintinai. Eilutė „Me hiciste daño y así te extraño“ [Tu mane įskaudinai, ir vis tiek tavęs ilgiuosi] labai tiesiai parodo šį prieštaravimą. Jis prisipažįsta, kad kada nors pamirš, bet kol kas tai sudėtinga, nes prisiminti viską, ką jie darė kartu, jam patinka.
Ypač stiprus vaizdas kartojamas priedainyje: „Ando manejando por las calles que me besaste“ [Važinėju gatvėmis, kuriose tu mane bučiavai]. Miestas jam primena santykius, o senos dainos grąžina jos dedikacijas. Jis norėtų paprašyti, kad ji sugrįžtų, bet sako: „eso no se pide“ [to neprašoma], todėl meldžia Dievo, kad apsaugotų nuo kitos, panašios į ją. Vėliau daina tampa gerokai aštresnė: jis linki jai įsimylėti žmogų, kuris su ja pasielgtų taip pat, ir prisipažįsta, kad jų santykiuose „Éramos tres en una relación de dos“ [Mes buvome trise santykiuose, skirtuose dviem]. „La Bachata“ skamba kaip daina, kurią klausaisi važiuodamas naktį, kai sakai, kad pamiršai, bet maršrutai, melodijos ir telefono numeris sako visai ką kita.