Kulkurina reiškia „kaip klajūnas“ arba „klajoklis“. Tai įdomus žodis, kuris apibūdina asmenį, keliaujantį be nuolatinės gyvenamosios vietos, dažnai laisvai ir be rūpesčių.
Šioje dainoje Korpiklaani naudoja šį žodį, kad apibūdintų dainos veikėją, kuris keliauja po pasaulį, mėgaujasi gyvenimu ir geria. Tai puikiai atspindi dainos nuotaiką ir temą apie nuotykius bei laisvę.
„Tequila“ yra linksma, klajokliška daina apie vyrų norą ištrūkti į pasaulį ir gyventi be aiškaus rytojaus plano. Suomijos grupė Korpiklaani čia seka keliautoją, kuris eina „Miesten mieli maailmalle“ [vyrų mintys krypsta į pasaulį] ir tampa klajūnu, grojančiu nepažįstamoms tautoms bei malšinančiu gyvenimo troškulį gėrimais. Kelias nuveda į Meksiką, kur „elo on tequilaa“ [gyvenimas yra tekila], o per Argentiną, Kolumbiją ir Čilę pasiekiama Brazilija, kur gyvenimas jau „caipirinhaa“ [yra kaip kaipirinja]. Tai tyčia tiesmuka, smagi kelionės geografija: šalys keičiasi, o taurėje vis atsiranda naujas gėrimas.
Dainos pasakotojai nesuka galvos dėl rytojaus: jie groja, keliauja per pasaulį ir „piot huolella pietty“ [rūpestingai atšvenčia puotas]. Tačiau linksmybės negali tęstis amžinai. Kai „ilon vanhetessa“ [džiaugsmui senstant] ima norėtis namų, kelias pasuka atgal į vietą, kur gera širdžiai. Vis dėlto daina neleidžia nuotaikai nusėsti: priedainyje vėl skamba „Caipirinha, tequila“ [kaipirinja, tekila], o skaičiavimas „Un, dos, tres, cuatro“ [vienas, du, trys, keturi] skamba lyg ženklas, kad vakarėlis dar tikrai nesibaigė.