Žodis "miúdo" reiškia "vaikas" arba "mažas berniukas". Tai švelnus ir neformalus kreipinys, dažnai naudojamas Portugalijoje.
Šioje dainoje jis vartojamas kaip padrąsinimas, kai dainininkas sako "Força, miúdo!" (Pirmyn, vaikeli!), suteikdamas dainai žaismingumo ir nuoširdumo. Tai nėra kasdienis žodis, todėl jis yra įdomus ir įsimintinas.
Ši daina yra tikra nuotaikinga painiava, kurioje portugalas João Pedro Gonçalves kartu su Pedro Leitão dainuoja apie meilę, visiškai sujaukiančią protą. Įsivaizduok dialogą, kuriame vienas klausia, kokios spalvos dangus, o kitas atšauna, kad raudonas: „Vermelho dizes que é“ (Saktai, kad raudonas). Kai pasiteirauja, kur dėti batus, atsakymas skamba dar keisčiau: „Dizes 'na cabeça', olé!“ (Saktai, „ant galvos“, olė!). Toks absurdiškas elgesys ir varo iš proto – todėl dainuojama „Deixas-me un poco loco“ (Varai mane po truputį iš proto), kur portugališkas tekstas smagiai susimaišo su ispaniškais šūksniais.
Nuotaika čia teatrališkai komiška. Personažai meta vienas kitam replikas, tokias kaip „Nada mau para um morto“ (Visai neblogai kaip numirėliui), o galiausiai skundžiasi, kad nuo šito chaoso net galvą sopa: „A mente dói sem ter fim“ (Protas be galo skauda). Tai daina apie pasidavimą jausmų beprotybei, kur net pats dainininkas pripažįsta: „Digo sim a tudo, vê-se“ (Sakau „taip“ viskam, matosi). Tiesiog linksmas ir truputį pakvaišęs muzikinis ginčas!