Refém reiškia „įkaitas“. Tai stiprus ir dramatiškas žodis, kuris nėra kasdienis ir suteikia dainai gilumo.
Šioje dainoje João Gomesas naudoja šį žodį metaforiškai, kad apibūdintų savo meilę. Jis dainuoja „Do seu amor, sou refém“ (Aš esu tavo meilės įkaitas), pabrėždamas, kad yra visiškai pasidavęs savo meilei ir negali be jos gyventi. Šis poetiškas žodžio vartojimas daro jį labai įsimintinu.
„Lembrei De Nós“ („Prisimenu mus“) skamba kaip vakaro prisiminimas apie artumą. Kai saulė nusileidžia, mylimas žmogus pasirodo tarsi žvaigždžių varžovas: „Quando o Sol vai, você vem / Pra competir com as estrelas“ [Kai saulė nusileidžia, tu ateini varžytis su žvaigždėmis]. Pasakotojas prisipažįsta: „Do seu amor, sou refém“ [Esu tavo meilės įkaitas]. Tai ne tikra nelaisvė, o žaismingas būdas pasakyti, kad jis visiškai pasidavęs šiam jausmui.
Geriausia dainos scena vyksta lovoje: „Hoje eu lembrei de nós / Embaixo dos lençóis“ [Šiandien prisiminiau mus / po paklodėmis]. Kambaryje jie tarsi keliauja niekur neišeidami ir svajoja nemiegodami. Mylimas žmogus jam yra „meu norte“ [mano šiaurė, kryptis] ir „minha sorte“ [mano sėkmė], o frazė „a razão do meu corre“ [mano triūso ir kasdienių pastangų priežastis] naudoja žodį corre kaip šnekamą nuorodą į nuolatinį lėkimą, rūpinimąsi reikalais ir pastangas. Todėl prašymas „não me deixe“ [nepalik manęs] skamba labai tiesiai: šis žmogus jį sustiprina, įtraukia ir net „resolve“ [išsprendžia, padeda susitvarkyti su viskuo].