Targnąłem się yra retas, literatūrinis posakis, reiškiantis „pasikėsinau į savo gyvybę“ arba „bandžiau nusižudyti“. Dainoje jis vartojamas eilutėje „Czemu targnąłem się z mostu na Krzywej“, kur pasakotojas dramatiškai klausia, kodėl nušoko nuo tilto į pašėlusią upės tėkmę.
„Most Na Krzywej“ yra tamsus, kartu keistai absurdiškas pasakojimas apie žmogų, kuris vis grįžta ten, kur, jo paties žodžiais, neturėtų būti. Daina prasideda šūksniu „Woodstock!“ ir klausimais: „Czemu znów jestem tu?“ [Kodėl aš vėl čia?] bei „Czemu w pół drogi zawróciłem?“ [Kodėl apsisukau pusiaukelėje?]. Jis pripažįsta padaręs „parę głupstw“ [kelias kvailystes] ir mano, kad už jas turėtų būti atleista. Tačiau ryte išgirsta balsą, sakantį: „Nie jesteś tym który powinien tu być“ [Tu nesi tas, kuris turėtų būti].
Toliau vaizdai darosi vis labiau kraštutiniai: jis šoka į šaltą juodą upę nuostabaus aušros metu, nes išgirsta, kad nėra tas, kuris turėtų būti su ja, o paskui kreipiasi į Šventąjį Petrą. Titulinis „most na Krzywej“ reiškia tiltą, pavadintą „Krzywa“, nuo kurio jis pasileidžia į „czarny, szalony nurt“ [juodą, pašėlusią srovę]. Net po mirties vartai jo nepriima: Šventasis Petras mieguistas atsikelia ir kartoja, kad jis čia netinka. Man ypač patinka šis juodas humoras: herojus bando rasti galutinę vietą, bet net dangus jį grąžina atgal. Dainoje „Woodstock!“ skamba kaip keistas, beveik pašėlęs šūksnis, o paskutiniai žodžiai „Więc wróciłem“ [Todėl grįžau] palieka jį vėl ten pat, nuo ko viskas prasidėjo.