Struccata reiškia „be makiažo“ arba „nedažyta“. Tai nėra kasdienis žodis, dažnai pasitaikantis dainose, todėl jis yra įdomus ir išskirtinis.
Šioje dainoje žodis „struccata“ naudojamas apibūdinti moters natūralų grožį, kai ji yra be makiažo. Dainininkas sako: „Nu' può capí quanto sî bella struccata“ (Negali suprasti, kokia graži esi be makiažo), pabrėždamas, kad tikrasis grožis slypi natūralume.
„PER NOI“ („Mums“) yra artumo ir sugrįžimo daina. Pasakotojas nuolat galvoja apie žmogų, kurio prašo pasilikti: „Pecché? Addò vaje? Rimane“ [„Kodėl? Kur eini? Pasilik“]. Jis sako, kad lietuje jos visada laukė, o jos grožį mato net be makiažo: „Nu' può capí quanto sî bella struccata“ [„Tu negali suprasti, kokia graži esi be makiažo“]. Labai graži ir kiek perdėta meilės akimirka skamba eilutėje „si me guarde, 'o munno pe n'istante fernesce 'e ggirà“ [„kai į mane žiūri, pasaulis akimirkai nustoja suktis“]. O kai ji juokiasi, atrodo, kad juokiasi beveik visas pasaulis. Tai daina apie du žmones, kurie vienas kitą renkasi net tada, kai gyvenimas juos išskiria.
Kartojama „Maje nisciuno t'ha voluto bbene“ [„Niekas tavęs taip nemylėjo“] skamba kaip didelis pažadas, skirtas vienai dienai, visam gyvenimui ar vienam vakarui. Vėliau prisipažįstama, kad jie buvo toli, kentėjo ir net buvo su kitais, bet „nun era uguale“ [„nebuvo taip pat“]. Galiausiai atsiranda gražus paradoksas: „Nuje nun c'ammo 'ncuntrate, ma c'ammo truvate“ [„Mes vienas kito nesutikome, bet vienas kitą radome“]. Dainos kalba daugiausia yra neapoliečių tarmė, todėl kai kurie žodžiai skamba kitaip nei standartinėje italų kalboje. Pavyzdžiui, „simmo“ reiškia „esame“, o „nuje“ reiškia „mes“. Geolier ir Achille Lauro čia kalba labai tiesiai: net jei kelias nebeveda namo, neatsisuk ir lik šalia.