Zauberkraut pažodžiui reiškia „stebuklinga žolė“: Zauber yra magija, o Kraut reiškia žolę ar augalą. Dainoje ja gydomos žaizdos: „Gabst mir Asche auf die Haut / Für die Wunden Zauberkraut“ („Davei man pelenų ant odos, žaizdoms stebuklingos žolės“), todėl šis retas junginys kuria paslaptingą, mitologinę atmosferą.
„Neun Welten“ („Devyni pasauliai“) skamba kaip tamsi, magiška kelionė pas mylimą žmogų. Pasakotojas prisimena, kad šis žmogus „Du gabst mir Hoffnung, nahmst den Schmerz“ [Tu davei man viltį, paėmei skausmą], taip pat davė svajones ir savo širdį. Vis dėlto būtent „die Schatten dieser Nacht“ [šios nakties šešėliai] atvedė juos iki dabartinės vietos, todėl daina nėra vien švelni meilės istorija. Joje yra naktis, skausmas ir išlaisvinimas.
Įspūdingiausias vaizdas priklauso paslaptingam keliautojui: „Mit Hexerei und einem Schwert / Hast du neun Welten überquert“ [Su kerais ir kalaviju / tu perėjai devynis pasaulius]. Tamsoje jis išlaisvina pasakotoją iš pančių, ant odos užberia pelenų, o žaolės naudojamos žaizdoms gydyti: „Gabst mir Asche auf die Haut / Für die Wunden Zauberkraut“ [Davei man pelenų ant odos / Žaizdoms gydyti žolelių]. Kartu kartojama senoviniu skambesiu perteikta eilutė „Níu man ek heima, níu íviði“ [Devynis pasaulius aš prisimenu, devynias girias]. Dainos pabaigoje šis kelias veda atgal pas mylimąjį ir prie „Mein reines Herz“ [mano tyros širdies].