„Gabbiano“ reiškia „žuvėdra“. Tai yra įdomus žodis, nes jis ne tik apibūdina paukštį, bet ir atlieka svarbų vaidmenį dainos pasakojime.
Dainoje žuvėdra tampa tarsi stebuklingu pasiuntiniu, kuris atneša mylimąją ant uolos. Šis žodis suteikia dainai poetinio žavesio ir simbolizuoja lengvumą bei laisvę.
„Fiore di maggio“ reiškia „Gegužės gėlė“. Fabio Concato dainoje pasakojama apie žmogų, gimusį saulėtoje vietoje, ant uolos prie jūros. „Tu che sei nata dove c'è sempre il sole“ [Tu, kuri gimei ten, kur visada šviečia saulė] ir „quel sole ce l'hai dentro il cuore“ [tą saulę nešiojiesi širdyje] skamba kaip švelnus kreipinys į ypatingą, šviesų žmogų. Gegužę ant tos uolos „è nato un fiore“ [gimė gėlė], todėl gėlė tampa gražiu būdu kalbėti apie jos gimimą.
Prisiminimai čia truputį svajingi ir net juokingai neaiškūs: pasakotojas nebežino, ar viskas vyko paplūdimyje, ar jo brolio namuose. Kaimelis šventė, visi buvo apsvaigę nuo dainų ir linksmybių, o tuomet iš dangaus pasirodė mergina, tarsi žuvėdra būtų ją atnešusi ir nutupdžiusi ant uolos. Tuščiame paplūdimyje ji sako: „Stammi vicino e tienimi la mano“ [Būk šalia manęs ir laikyk mano ranką]. Daina sąmoningai palieka šį prisiminimą tarp sapno ir tikrovės: gegužės šiluma, vienas paukštis danguje, ranka rankoje ir žmogus, kuris pats tampa „gegužės gėle“.