Vacille reiškia 'svyruoti', 'drebulys' arba 'netvirtas'. Tai žodis, apibūdinantis nestabilumą, kai kažkas yra ant ribos, kad sugriūtų ar pasikeistų.
Šioje dainoje Emilio Piano naudoja žodį "vacille" kalbėdamas apie laimę: "Quand il vacille et se brise" (Kai ji svyruoja ir lūžta). Tai puikiai perteikia trapumo ir netikrumo jausmą, kai laimė atrodo trapi ir gali bet kada išnykti.
Emilio Piano daina „Maison“, kurioje skamba Lucie vokalas, yra nuostabus kūrinys, kupinas klausimų apie gyvenimą ir prarastą namų jausmą. Dainoje klausiama, kur mes einame, kai nebeturime namų („Où va-t-on / Quand on n'a plus de maison“), ir kas nutinka gėlėms po betonu. Tai labai jaudinantis klausimas, ypač kai dainos lyrinis subjektas klausia mamos, kur eiti, kai širdis pasiklysta abejonėse ir žiemos šalčiuose („Où va le cœur quand il se perd / Dans les doutes et les hivers“).
Man labai patinka, kaip dainoje ieškoma vilties net ir sunkiausiais momentais. Nors skamba daug klausimų apie laimės trapumą ir prarastas svajones, dainos priedainis atneša ramybę: „Au-delà / De l'orage il y a / De l'amour, de l'amour, de l'amour / Quand le ciel s'ouvre / Tout redevient calme / Et tout va bien“ [Anapus / Audros yra / Meilė, meilė, meilė / Kai dangus atsiveria / Viskas vėl nurimsta / Ir viskas gerai]. Tai primena, kad net po audros visada yra meilė ir ramybė. O pabaigoje, kai klausiama, ar visada bus klausimų, atsakoma, kad galbūt iš jų gims dainos – tai labai gražus būdas paversti nežinomybę kūryba!