Solfège reiškia „solfedis“ arba „muzikos teorijos pratybos“. Tai yra muzikos terminas, reiškiantis natų skaitymo ir dainavimo sistemą.
Šioje dainoje Edith Piaf naudoja šį žodį metaforiškai, sakydama „J'en ai tout un solfège sur cet air qui bat“ (Turiu visą solfedį apie šią melodiją, kuri plaka). Tai reiškia, kad ji turi visą „muzikos teorijos pratybų“ rinkinį, susijusį su jos praeities skausmu ir prisiminimais, tarsi jos širdis plaktų pagal šią melodiją. Tai suteikia dainai gilumo ir unikalumo.
Ar kada nors jautėtės, lyg kokia melodija jus persekiotų? Edith Piaf dainoje „Padam, Padam“ būtent tai ir vyksta! Ši daina – tai ne tik melodija; tai tarsi gyvas padaras, kuris „atbėga bėgdamas iš paskos“ [Il arrive en courant derrière moi] ir priverčia prisiminti praeitį. Tai tarsi senas draugas, kuris viską žino apie tave, ypač tavo meilės istorijas, ir neleidžia tau pamiršti.
Man labai patinka, kaip Piaf apibūdina šią melodiją kaip kažką, kas „žino viską mintinai“ [qui sait tout par coeur]. Ji sako, kad daina jai primena „tavo meiles“ [tes amours] ir kad „nėra priežasties, kodėl tu neverktum“ [Y a pas d'raison pour qu'tu n'pleures pas] prisiminus jas. Tai tarsi visas tavo gyvenimas prabėga pro akis, pilnas „myliu tave“ [je t'aime] ir pažadų, kurie kartais atrodo nupirkti su nuolaida. Ir visa tai susilieja į šią melodiją, kuri plaka „kaip medinė širdis“ [comme un coeur de bois]. Tai tikrai jaudinanti ir priverčianti susimąstyti daina!